Džordžos koncerte. Kažkada Džordana Butkutė sudainavo: „Tu sakai, kad aš nemoku būti paprasta.“ Taiklesnio priekaišto ir negalėjo būti – abejoju, ar Lietuvoje kada nors yra buvusi „paprastesnė“ žvaigždė. Ji dainuodavo, kaip jai išeina, šokdavo, „lyg niekas nematytų“, sukdavo fonogramą (kartais pamiršdavo pakelti mikrofoną, bet niekas neimdavo į galvą), šnekindavo publiką ir į ją reaguodavo (pvz., Nidoje: „A...
Nuo rudens pradžios šalyje įsibangavo naujas intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ etapas. Žaidimas kaip žaidimas, kam patinka krutinti smegenis, tam visai malonus užsiėmimas. Tik pionieriško masiškumo ieškojimas, švelniai tariant, ima kelti abejonių. Organizatoriai ragina lietuvius kuo aktyviau dalyvauti žaidime, sau į parankines prisukdami bibliotekų biteles, kurios triūsia pasišokinėdamos ir po darbo valandų, kad tik nuo darbdavių negau...
Šį kitos nuomonės rašinį apie rašytojos Janinos Survilaitės naująjį romaną „Emigrantė ir Alpių piemuo“ („Andrena“, 2015) lėmė ne tik kolegiški įsipareigojimai ir smalsumas, bet ir laisvė atsakingai rinktis. Kai pirmąsyk perskaičiau (skubotai) šį kultūrininkės ir produktyvios rašytojos romaną, buvau pavargęs nuo informacijos ir skaitymo malonumo nepatyriau. Vėliau, perskaitęs išrankaus, itin skeptiško šiuolai...
Pasirodžius knygai apie vadinamuosius vilko vaikus, gana dažnai sulaukdavau skaitytojų skambučių, elektroninių laiškų, kartais ir kokių pasakojimų. Ponia Regina Kuzmaitė-Norkevičienė paskambino telefonu, papasakojo keletą pokario prisiminimų. Vėliau sulaukiau ir laiško. Ponia Regina leido naudoti laišką, kaip man atrodys tinkama. Tad nusprendėme išspausdinti šį dar vieną liudijimą laiškų redakcijai skiltyje. Alvydas Šlepikas Gerbiamasis, skai...
Dvasinio persilaužimo į kitą pusę, t. y. „šveicariškųjų“ vertybių sistemą, visai mažai. Tuo jie įdomesni. Levas Tichomirovas – vienas iš organizacijos „Narodnaja volia“ lyderių, memuaruose prisimena ilgus pasivaikščiojimus su nėščia žmona po Ženevos apylinkes. Revoliucionieriams liaudininkams, nusprendusiems visą gyvenimą kovoti už rusų valstiečių laimę, šveicarų valstiečio gyvenimas atrodo absurdiškas. „...
Knygyne. Po pusės metų. Ištiko siaubas ir bejėgiškumas, net kavą užsipyliau ant tądien vilkėtų baltų šventinių marškinių. Tikrai ne dėl knygų gausos... Kas jas perka – aš nežinau, o ir nemačiau. Šovė mintis, kad visa tai, kas parašyta – neveikia realybės. Gal ir neturi veikti... Knygų kainos! Įpirkti gali tik... velniai žino kas. Turčiai? Knygų neperku jau 5 metai. Skaitau – kiekvieną dieną. Tuosyk kilo mintis – imti ir p...
Pernykščio „Poetinio Druskininkų rudens“ svečias iš Latvijos ARTIS OSTUPAS (g. 1988) šiemet buvo pakviestas į Slovėnijoje vykstantį literatūros festivalį „Vilenica“. Čia jį kalbino slovėnų poetas ir redaktorius Andrejus Hočevaras (g. 1980) – penkių poezijos knygų autorius, redagavęs spausdintinio literatūros žurnalo „Literatura“ rubrikas „Refleksija“ ir „Kritika“, dabar – internetinio leidinio „LUD...
Mano nuomonę apie islamą pakeitė stulbinamas faktas – keturis šimtus metų, nuo VII a. islamo pergalių iki pat XI a. pabaigos, pusė visų išpažįstančiųjų krikščionybę gyveno musulmonų valdžioje. Būtent tie laikai, kai Anglijoje gyveno šventasis Beda ir šventasis Dunstanas, Prancūzijoje įkurtas Kliuni vienuolynas ir įsteigtas kartūzų ordinas. Tačiau kitos krikščionijos pusės gyvenimas mums, nemokantiems arabiškai ar siriškai, yra visi...
Tomas Lučiūnas Vilniaus universiteto bibliotekoje dirba penkerius metus ir per šį laiką spėjo sudaryti dvi – Cz. Miłoszo ir Laisvalaikio – skaityklas. Atidaryti savo knygyną svajojantis vaikinas sako, kad vienas svarbiausių aspektų dirbant su knygomis yra noras jomis dalytis. Taip atsirado ir „Juodas šuo“ – Tomo inicijuotas vienos dienos, nuolatinės vietos neturintis knygynas. Tomai, ar nesijauti kaip C. M. Dominguezo „Popierinio namo“ veikėjas, statęs namą iš knygų? Neskaičiau......
XXI amžius: spąstai atminčiai? „Gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja atmintis.“ &...