Stovėjau smėlio audros epicentre labiausiai išsekusioje dykumoje. Glaudžiamos lūpos šlamėjo lyg du vienas į kitą trinami popieriaus lapai, o tarp dantų grikšėjo nesuskaičiuojamos auksinio smėlio smiltys. Ausis pasiekė atklydęs vienišas aidas, ilgesingai, bet įtaigiai kviečiantis maldai. Netikėtai audra ėmė rimti, ir aš likau stovėti tamsoje. Tokioje, į kurią gerai įsižiūrėjus ir apsipratus akims, neryškėja jokie kontūrai. Šventiko balsas tik stipr...
Verčiate iš bulgarų, kroatų, makedonų, serbų, slovėnų kalbų. Kaip jums pavyko išmokti tiek kalbų? Kaip jas tobulinate? Pastaruoju metu mokėtės ispanų kalbos: gal jau verčiate ir iš jos? Vienas kalbas studijavau VU Filologijos fakultete (bulgarų, slovėnų), kitas – gyvenimas privertė išmokti. Reikia daug skaityti ir kalbėti, o ypač klausyti, kaip kalba gimtakalbiai natūralioje aplinkoje, tada gali palaikyti aktyvų kalbos lygį. Pvz., mano makedonų kalba yra pasy...
Kas būtų, jeigu?.. Negalima nustatyti, kaip būtų buvę, tačiau galima nustatyti ribas tarp įmanomo ir neįmanomo. Aš taip pat manau, kad labai svarbu protingai spėlioti. Ir netgi gal svarbiau protingai spėlioti, nei kurti nesugriaunamas tiesas.“ Alexander Demandt („Būtovės slėpiniai“, laida „Neįvykusi istorija“, 1999 m.) Pasklaidžius keletą ant mokslo ir meno ribos balansuojančių knygų bei romanų, kuriuose vieną pagrindinių vaidmenų atlieka istorija („Literatūra ir menas“, 2015-04-17), tenka ž...
Anapilin išėjus vienam universaliausių lietuvių mąstytojų – įžvalgiam menotyrininkui, originaliam prozininkui ir puikiam žurnalistui – Tomui Sakalauskui, visų Lietuvos dailininkų sąjungos narių vardu, reiškiame gilią užuojautą velionio artimiesiems, draugams ir visai Lietuvos kultūrinei bendruomenei.Lietuvos dailininkų sąjunga...
Kazimieras Ambrasas-Sasnava (g. 1934) – kunigas jėzuitas, vertimo teoretikas, buvęs Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, filologijos daktaras, docentas. Baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, vėliau studijavo anglų kalbą. 1972 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Kai kurie lietuvių kalbos substitucijos klausimai (gretinama su anglų kalba vertimo aspektu)" – pirmąjį vertimo mokslo darbą Lietuvoje. Pradėjęs aspirantūros studijas, kone iš karto iškėlė terminų kūrimo bei...
Mirus rašytojui, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatui Tomui SAKALAUSKUI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius.Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba ...
Gerb. Aida Krilavičiene, ačiū Jums už pastabas ir komentarus. Džiugu, jog mano tekstas nepradingo tarp daugybės kitų tekstų ir atvėrė kelius diskusijai apie vaikų ir paauglių literatūros vertimus. Juk taip dažnai garsiai kalbame apie geriausius vertimus, apdovanojame išskirtinius vertėjus, o apie nusivylimus išdrįstame prabilti tik už uždarų durų ir patylomis. Norėčiau pabrėžti, jog tekste aptariama vertimo problema išeina už trijų knygų ir vienos leidyklos ribų. Taip jau nutiko, kad šie kūr...
P. Aleksandra Strelcova-Kelpše, su įdomumu perskaičiau jūsų apžvalgą „Trys šalys, trys istorijos, nė vieno atradimo" lapkričio 7 d. „Literatūroje ir mene". Mane, vieną iš „nenormalių", pasak jūsų, vertėjų, ši apžvalga paskatino rimtai susimąstyti apie tolesnį gyvenimo kelią, todėl viešai pasižadu apsvarstyti jūsų patarimą „nedirbti vertėju". Vis dėlto dar paprašyčiau jūsų paaiškinti kai kurias savo įžvalgas, konkrečiai – išdėstyti argumentus, kuriais remdamasi tvirtinate, kad Sallos Simukkos...
Mintys perskaičius prof. K. Urbos straipsnį „Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją" („Literatūra ir menas", 2014 10 17) Pirmiausia turėčiau pasiteisinti išdrįsusi kalbėti apie straipsnį, kuriame ne kartą paminėta mano pavardė, tačiau autoriaus keliamos literatūrinio lavinimo problemos pernelyg skaudžios, todėl tenka peržengti kai kurias oficialaus etiketo normas. Antra priežastis – aptariamosios programos sudarytojai pernelyg mokslo pasaulyje žinomi asmenys, kad ji...
Perskaitęs straipsnį („Literatūra ir menas", 2014 03 28) nenorėjau nieko autorei atsakyti, tik padėkoti už jos išsakytą nuomonę, bet, susidūręs su straipsnio sklaida kituose internetiniuose puslapiuose, supratau, kad autorė savo nuomonę bando paskleisti plačiai ir suformuoti vienintelę „teisingą ir neginčijamą", kaip kad būdavo „pionierijos" laikais. Suprask, kitokio filmo vertinimo ir būti negali. Literatūrologas R. Tamošaitis viename K. Donelaičiui skirtame renginyje pabrėžė, kad K. Donelai...