Prieš pradėdamas dėstyti nesušukuotas mintis, priminsiu žodžio „biblioteka" reikšmę. Jis kilęs iš dviejų graikiškų žodžių – biblio (knyga) ir thēkē (saugykla). O dabar pakalbėkime apie bibliotekos šiokiadienius ir ateitį. Atleiskite, jei kam nors neįtiksiu. Išmaniosios technologijos šuoliais veržiasi į mūsų buitį. Vos dvejų metų mažylis moka „žaisti" su telefonu, kitokia technika, kuri žmogų bukina ir sekina jo intelektines galias. Tad pas mus, provincijoje, biblioteka bent šiuo metu daugiaus...
Balandžio 21 d. Kaune, VDU Menų fakultete, meno kuratorystės magistrantės Rasa Balčiūnaitė ir Vilma Mačianskaitė surengė diskusiją „Ar Fluxus – vykęs pokštas?" (ji buvo VDU menų galerijoje „101" balandį veikusios parodos „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus" dalis). Pokalbyje dalyvavo rašytojas Herkus Kunčius, filosofai Leonidas Donskis ir Gintautas Mažeikis, menininkai Česlovas Lukenskas ir Redas Diržys. H. Kunčius. Pirmiausiai man atrodo keista, kad šiandien, 2015-aisiais, mes sėdim Kaune ir kažko...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina Jūsų lūkesčius? Tas pirmasis klausimas, jame visada daugiausiai energijos. Ir „nūdiena", ir „lūkesčiai"... Gyvendama už Lietuvos ribų daug ką Lietuvos mene priimu taip, kaip yra, stengiuosi suprasti, ne atmesti, vertinu jo virsmus ir išsikerojimus. Tiesa, prisipažįstu, esu labiau šiuolaikinio meno žmogus. Man kiek nuobodus stilizuotas, populiarusis mena...
Leipcigas, kovo mėnuo, lietuvių autorių ir Lietuvos kultūros instituto darbuotojų delegacija knygų mugėje, kita dalis – pačiame mieste, kultūrinėje erdvėje „naTo". Ir šveicaras, lietuvių komandos narys – Markus Roduneris, kone vienu metu abiejose vietose. Vos baigęs pristatinėti į vokiečių kalbą išverstą Dalios Staponkutės esė knygą „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja", pro minią japoniškų komiksų manga personažais virtusių jaunuolių bėga į taksi. Ten taksistui bando paaiškinti, kas...
Prahoje skambėjo jo šiaulietiška proza, Leipcige – eilės lietuvių ir vokiečių kalbomis, o šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mineapolyje, Čikagoje ir Vašingtone, pristatoma naujausia Lietuvos kultūros instituto išleista anglakalbė lietuvių poetų antologija „How the Earth Carries Us. New Lithuanian Poets", kurioje – ir poeto Rimanto Kmitos kūryba. Kovo viduryje jis lankėsi vienoje didžiausių pasaulyje tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, kur prisistatė ir Lietuva, po poros metų tapsianti...
Į pojūtį „šito negali būti" įsimaišo kitas, netikėtas: košmaras didėja eksponente, jis ima naujas aukštumas, ir prie to, ko „negali būti, bet atsitinka", mes, pasirodo, jau turėjome galimybę priprasti. Košmaras savo planais nesidalija, tačiau per šiuos metus išstudijavome patį košmaro ritmą, jo taktą. Mes žinom, kad kiekvienas naujas kūrinys tų „metų", prasidėjusių kaip tik 2014-ųjų vasarį, – yra nepanašus į ankstesnįjį, atrodo kokybiškai kitaip nei ankstesnis. Rusijoje dar nebuvo nužudę toki...
Nuoširdžiai užjaučiame kino operatorių JONĄ TOMAŠEVIČIŲ, netekus žmonos, ilgametės Lietuvos kino studijos darbuotojos Gražinos Marijos Tomaševičienės.Lietuvos kinematografininkų sąjunga ...
Kone visada esate kalbinamas kaip poetas, o štai man įdomiausia pasikalbėti su jumis apie vertimo darbą, taigi ir kalbinsiu Almį vertėją. Paprastai vertimas lieka gerokai nuošaliau nei originalioji kūryba, vertėjas neturi tokio svorio, kokį turi autorius, nors dažnai būtent vertėjai labai svariai prisideda prie nacionalinės kultūros, literatūros raidos. Kaip jūs pats vertinate vertimo veiklą? Reikalas tas, kad man pačiam vertimas dažniausiai yra antraeilis užsiėmimas. Maža to, net nelaikau sa...
Literatūros tyrinėtojui, semiotikui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. sukako 75-eri. Spausdiname prof. Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą K. Nastopkos kūrybos vakare Lietuvos rašytojų sąjungoje balandžio 8 d. Kęstučio Nastopkos sukaktis išsprūdo iš akiračio ir jau pateko į išsprūstančios prasmės tinklus. Bet gal dar ne visai. Mėginu išsprūstančią prasmę sutvirtinti lengviau sugaunamomis ne tik poezijos, bet ir kritikos reikšmėmis, tiesio...
I. Asmeninės skaitymo istorijos eskizas „Neįsivaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23). Mokslo ir meno sąveika, aprašyta Ališankos, randasi įvairiais būdais, vienas jų – kai akademikai skaito grožinės literatūros kūrinius, o kūrybos žmonės studijuoja istorikų tekstus, mąsto apie praeitį ir ją interpretuoja. Ką duoda toks sąlyčio tarp mokslo ir meno dimensijų kūrima...