Agnė Žagrakalytė. KLARA. ‒ Vilnius: Tyto alba, 2014. Agnės Žagrakalytės „Klaros“ laukiau kaip kokio svarbaus įvykio. Ir visai ne dėl jos pirmojo romano sėkmės, o dėl publikacijos „Literatūroje ir mene“. Iš trumpo prozos skiltyje skaityto teksto padariau išvadą: „Turėtų būti socialinės tematikos, tikras, o ir autorė – poetė, tad neplevėsuos nereikalingais žodžiais kaip vėliavomis pati nesuprasdama jų reikšmių.“ Ir sulaukiau. „Klara“ štai guli baigta skaityti, bet nebaigta suvokti. Ką turiu gal...
Mirus tėčiui, nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kultūros instituto direktorę Aušrinę Žilinskienę ir jos artimuosius.Lietuvos kultūros instituto darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kultūros instituto direktorę Aušrinę Žilinskienę, mirus tėveliui.„Literatūros ir meno" redakcijos žmonės...
Sausio 7 d. mirė lenkų rašytojas ir režisierius Tadeuszas Konwickis, gimęs 1926 m. Naujojoje Vilnioje. Prieškario Lietuvoje prabėgusi vaikystė ir jaunystė nuolat atsispindėjo jo kūryboje. T. Konwickis priklausė garsiajai Lenkų kino mokyklai, kūrė autorinius filmus. Apdovanotas daugeliu literatūros ir kino apdovanojimų (pvz., 1958 m. Venecijos kino festivalio Didžiuoju prizu už „Paskutinę vasaros dieną“). Lietuviškai išleisti romanai „Šių dienų sapnininkas“ („Vaga“, 1968) ir „Mažoji apokalipsė“...
Kiekviena karta turi savus, tik jai būdingus raiškos būdus, dažniausiai diktuojamus laikmečio ir tuo metu prieinamų technologijų. Tačiau skirtingi pasaulėvaizdžiai dar nereiškia, kad nėra bendrumų. Anaiptol. Jaunimo judėjimai, kad ir kokia forma reikštųsi, visada siekia vieno – saviraiškos laisvės, o kiekvieną vyresniąją kartą šios nesibaigiančios paieškos erzina, nes manoma, kad viską atrasti jau pavyko jiems. Daugumai tėvų nesąmoningai norisi, kad vaikai sektų jų pavyzdžiu, tači...
Jacobas Weisbergas, „Slate" žiniasklaidos grupės vyriausiasis redaktorius, sako: „Geriausias atsakas į #CharlieHebdo ataką – neskaitant žudikų sugavimo ir nubaudimo – plėtoti šventvagišką satyrą." Tai labai amerikietiškas požiūris. Čia, Europoje, kur musulmonų populiacija kur kas didesnė, mes turime derinti saviraiškos laisvę su socialinio susitelkimo poreikiu. Bet Weisbergo požiūris apskritai labai vakarietiškas, sekuliaristinis, tad jo džiaugsmingai nereligiškas skambesys tikriausiai sulauks d...
Nerišlumo ir prieštaravimo sau pačiam šedevriukas, JAV valstybės departamento pareiškimas apie šios savaitės tarptautinį musulmonų pogromą prieš spaudos laisvę, drauge atsitiktinai buvo ir taiklus. „Antimusulmoniški vaizdai yra nepriimtini lygiai taip pat kaip ir antisemitiniai vaizdai, ar antikrikščioniški vaizdai, ar vaizdai prieš bet kuriuos kitus religinius įsitikinimus." Taip bylojo nelaimingasis Seanas McCormackas, skausmingai lėtai skaitydamas tai, kas turėjo būti apgalvotas valdžios p...
Atsispirti norėčiau nuo a. a. Romualdo Granausko minties, išsakytos bene paskutiniame interviu praėjusių metų balandį (rašytojui mirus, pokalbis buvo kartojamas per LRT televiziją). Jolantai Kryževičienei užsiminus, kad pastarieji jo kūriniai – istoriniai, nes apie pokarį, rašytojas ėmė ginčytis: „Istoriniai būtų, jei rašyčiau apie tai, ko nemačiau, neišgyvenau; mano kūriniai – iš praeities, aš buvau liudininkas aprašomų įvykių, gyvenau tuo pat laiku, kaip ir aprašomi žmonės." Manau, ta...
Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoją mokslo reikalams prof. Aušrą Martišiūtę-Linartienę dėl mylimo Tėvelio mirties.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai Mirus Juozapui GIRDZIJAUSKUI, nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius ir gimines.Lietuvos rašytojų sąjunga...
Tomas Dobrovolskis 1966-12-28 – 2015-01-06 Tas butas buvo Gedimino prospekte. Bet tos durys daugiau neatsivers anų laikų svečiui. Ten niekada daugiau nebebus tokių paveikslų ir tokių garsų, kaip tada, Nepriklausomybės pradžioje. Tada buvome studentai ir lankydavomės tų namų šeimininkės – mūsų kuratorės – namuose. Vienam reikia palaukti autobuso, kitam pailsėti, po egzamino atsigauti ar nuo saulės perkaitus, lietaus permerktam, nuo meilės ar džiaugsmo apkvaitintam atvėsti. Ten jau niekada nebu...
Kiekvieną sykį, sulaukęs Sausio 13-osios, norom nenorom susinervuoji. Skaitai prieš daugiau nei du dešimtmečius prabėgusių įvykių dalyvių prisiminimus, kaip jie darželyje karpė trispalves pasipriešinimo vėliavas, kaip ruošėsi eiti ginti pašto, geležinkelio stoties ir elektrinės, bet taip ir neprisiruošė. Pirmą kartą susinervuoji vėl ir vėl peržiūrinėdamas oficialią vaizdo medžiagą apie televizijos bokšto šturmą: regi, kaip ekrane sekundei šmėkšteli tavo mama – dabar jau amžiną atilsį – tuometė V...