Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos Mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus dailės akademijos Rektoriaus pavaduotoją personalui ir bendriesiems reikalams Rūtą Pilkauskienę. Vilniaus dailės akademija ...
Nusileisti šioj šaly, svarstau žiūrėdamas į snūduriuojančiuosius, yra daug smagiau sapnuojant istorines paraleles. Mes ne šiaip keleiviai, provokuoja vaizduotė, mes – į paskutinį Korėjos kare pietiečių bastioną – Pusano perimetrą – atvykstą rezervininkai; ir nejučiom kepšteli sunkų bagažą, tuoj dilgteli nuo savaitės lakstymo Japonijoje tebedegą pėdos, po sekundėlės pavymui dar kažkas supulsuoja čiurnoje, kurioje, it paveiktoje radiacijos, po traumos Hirošimoje vis dar nebaigė plėstis mėlynai vi...
„Vienintelis mano talentas buvo neužmerkti akių.“ Iš filmo „My week with Marilyn“ 1971 m. JAV psichologas Philipas Zimbardo atliko žymųjį Stanfordo kalėjimo eksperimentą. Jis buvo geras, bet man pasisekė labiau nei jo autoriui, nes unikalų kultūrinį-psichologinį eksperimentą su jaunais lietuviais už mane sudėliojo pats gyvenimas. Beliko tik viską užrašyti, ir taip atsirado šis tekstas – specifinė dokumentinė istorija, iliustruojanti univer...
Filosofas A. Sverdiolas etiude „Korys, migla ir rėtis" apie dabartinės lietuvių kultūros erdvėlaikio ypatybes teigia, jog posovietinėje Lietuvoje sunkiai įmanomas bet koks priešingų nuomonių dialogas ar skirtingų požiūrių susikirtimas, nes nėra viešosios diskusinės erdvės, o „teorinio diskurso plotmėje būdingiausias atsakas – spengianti tyla". Kai, profesoriaus žodžiais tariant, viskas kvepia postmodernizmu, sunku net įsivaizduoti intelektualinę dvikovą, kurioje prisiimtos laikysenos būtų „arb...
Navakas K. LORELEI. ‒ Kaunas: Kitos knygos, 2013. Marinai Cvetajevai poetas buvo sprogimas. Gan sprangus palyginimas, turint omeny dažnus žmonijos karus ir terorizmą. Bet Marinos metafora ‒ apie literatūros erdvėje poetų kuriamas naujoves. Poeto „bombos“ užtaisytos gaivia kalbos nuovoka, savo laiko jausena, pasaulio pažinimu, polinkiu į naują išraišką, kūrybos aistrą. Tai užtaiso chemija. O jei dar yra ir akstinas, tikras ar išgalvotas, viskas vyksta nesustabdomai. Tikslinga jėga kuria formą...
Rašytojų klube rugsėjo 19 dieną paminėtas prozininko, dramaturgo Leonido Jacinevičiaus gimimo 70-etis (1944‒1995). Vakarą vedė Romas Gudaitis, jubiliato kūrybos visumą apžvelgė profesorė Jūratė Sprindytė, kūrinių paskaitė aktorius Algis Butvilas. Buvo įdomu išgirsti, ką apie rašytoją mena jo bendrakursiai iš Vilniaus universiteto 1962 m. laidos bei su juo artimai bendravę literatai. Beje, Leonido bendrakursiai Stasys Kašauskas, Rimantas Šavelis jau atšventė septyniasdešimtmečius, Sauliaus Šalt...
Alma Karosaitė1945 01 19–2014 09 08 Nujautimas Ateis ir ilgesiui eilė –Pilkų dienų pilka vėlėGyvens ir nieko nesakys,Uždengus širdį ir akis.Bus tuščias sodas ir kiemai,Ir gins tave tolyn namai...Ne nuo kalbų,Ne nuo aidų,Ne nuo aistros, kur mylis du, –Nuo dūžių laikrodžių pilkų,Nuo ryto, bundančio laiku,Nuo vienumos, kuri skirtaTartum paklydėliui malda,Tu bėgsi, žaibą šaukdama,Sugrįžti priešui liepdama.Vartus atkelsi lig dangaus –Ir niekas neateis – apgaus. Alma Karosaitė „Eini su manimi", V...
Mano trečioji Rytas lėktuve. Stiuardesių personažai neįtikėtini, tikroviški, malonūs. Dviplaniai personažai. Griežtas žvilgsnis, liepiantis užsisegti diržą, su užslėpta flirto šypsena, užslėptu pasišlykštėjimu, panieka ir nuovargiu... Bet turi atrodyti skaniai.Nubudau badomas riksmo. Vyras rankose laikė dvimetį, o lėktuvui leidžiantis pastarajam greičiausiai beprotiškai maudė ausis. Man maudė.Visas dienos nykulys susitelkęs kybo virš galvos ir trukdo kvėpuoti. Mintys sukasi apie ką nors kitą....
Iš ciklo „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika" Yra dalykų, kurie nuo žurnalistikos išgelbsti. Išsineri iš jos kaip iš neperduriamo skafandro ir lieki visai nuoga. Prieš dešimt metų po vėžio diagnozės parašiau šitą straipsnį, nes vienu metu buvo bepraryjanti baimė: aš sergu, silpstu ir kvailėju – daugiau nebemoku tyčiotis. Viskas: iš manęs tuoj ištekės gyvybė. Vėžio kirminas rupšnojo vidurius, nors nebuvo likę nė vieno organo, kurį dar būtų galima sugraužti. Vienintelį sykį gyvenime supratau...
Vasarotojai Luvro šešėlyje Beprasidedąs ruduo sugrąžina gyvenimą Paryžiuje į įprastines vėžes. Vasarą Paryžiaus tempas sulėtėja, miestas suskamba neprancūziškomis šnekomis ir švyti paryžiečiams nebūdingomis šypsenomis. Sostinės gyventojams išsivažinėjus atostogauti į užmiesčio kurortus, prie ežerų, jūrų ar į kalnus, mieste lieka šurmuliuoti turistų minios, ilgomis eilėmis kasdien nusidriekiančios Eifelio bokšto papėdėje, šturmuojančios blizgančias Eliziejaus laukų parduotuves ir fotoaparato...