Jeigu Kristijoną Donelaitį reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, aš nedvejodama pasakyčiau, kad jis yra vienas madingiausių visų laikų Lietuvos vyrų. Ne savo išvaizda ar apranga, bet asmenybės išskirtinumu, kuris jį padaro tik dar madingesnį – juk šį didį poetą lietuviai minėjo jau tada, XVIII amžiuje. O dabar linksniuojamą Kristijono Donelaičio vardą išgirsime net tarp tipinių ir nuolatos naujausių madų besivaikančių šių laikų septyniolikmečių. Tačiau galbūt ne tokiu aspektu, kokiu šį ar kitą tiek d...
Domas Kaunas. Mažosios Lietuvos knygų link: dokumentinio paveldo socialinėje aplinkoje sakytinė ir vaizdinė istorija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 279 p. Paimta į rankas naujoji Domo Kauno knyga nenustebino nei ne tokia jau dažna mūsų padangėje tematika (juk seniai Profesorių žinome kaip knygių, įsigilinusį į Mažosios Lietuvos raštijos, knygų leidybos istoriją), nei puikia poligrafine kokybe, iliustratyvumu (juk jo autorystei jau priklauso ne vienas dailus, vaizdus leidiny...
Deja, einant į pabaigą dvidešimt tretiems atkurtos Lietuvos valstybės egzistavimo metams, šis klausimas skamba daug aktualiau, negu jis skambėtų 1989–1991 m. Tuomet atsakymas į jį – bent jau didžiajai daliai tų, kurie stovėjo „Baltijos kelyje" ir Sausio 13-ąją gynė savo valstybę – buvo aiškus. Tačiau anaiptol ne visi vadinamuosiuose „demokratiniuose" ir „laisvuose" Vakaruose buvo tuo atsakymu sužavėti. Liūdna dabartinė Lietuvos valstybės padėtis ir tai, kad didžioji politinio bei nemaža intele...
Dėl dailininkės JANINOS LILI PAŠKAUSKAITĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga ...
Rusų rašytojas Borisas Akuninas, pasiskelbęs tafofilu (kapinių mėgėju), savo „Kapinių istorijose"1 miestus skirsto į senus ir naujus pagal jų ryšį su mirusių miestiečių bendruomene. Vilnių šiuo požiūriu drąsiai priskirtume prie senųjų miestų, nes, galima sakyti, jis visas stovi ant kapinių. Tai liudytų ne tik gausus skaičius bažnyčių, kurių šventoriai ilgą laiką buvo pagrindinės laidojimo vietos, bet ir Šventaragio slėnio legendos apie mirusiųjų deginimo vietą pačioje Vilniaus širdyje. Mirusių...
Pavasarišką gruodžio 29-osios popietę Vilniaus Sudervės kapinėse amžino poilsio atgulė Istorijos mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų vyresnysis mokslo darbuotojas Vytautas Berenis. Vytautas gimė 1963 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje. Dar vidurinėje mokykloje nebuvo abejingas kultūrai ir menui, dainavo garsiame berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas", tad ir tolesnę gyvenimo veiklą siejo su humanitariniais mokslais – 1981–1986 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Jau studijų metais i...
Gruodžio viduryje Lietuvos kino centras paskelbė Jaunojo kino kritiko konkurso laimėtojus. Išrinkta po tris geriausias filmų recenzijas 14–15 ir 16–18 metų kategorijose. Dalyviai recenzavo lietuviškus ir užsienio, naujausius ir klasikinius filmus. Pirmą kartą surengtu konkursu siekiama lavinti moksleivių vizualinį raštingumą, ugdyti kritišką būsimąją kino žiūrovų auditoriją. 14–15 metų kategorija 1 vieta Gintarė Štuikytė (Vilniaus M. Mažvydo progimnazija). „Prie jūros" Ar kada nors susimąs...
Kino operatorius, Nacionalinės premijos laureatas JONAS GRICIUS 1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos piešiamo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas, ar bandote kaip nors jose dalyvauti? Negalėčiau labai skųstis dėmesio stoka baigęs savo aktyvią veiklą. Liko mano filmai, kai kurie vis dar žiūrimi, kai kurie vertinami, taigi vienu ar kitu atveju tenka pasiaiškint...
Pradedame 2014-uosius. Tebus jie visiems sėkmingi ir kūrybingi, tam tikro atsinaujinimo metai. Nes minėdami 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines mes tarsi grįžtame prie savo rašytinės literatūros ištakų, ir kiekvienas galime pasitikrinti, ar dar atitinkame jos DNR. Galbūt to DNR specifika būdinga visų kalbų žodžio menams: sugėrus turtingą pasaulio literatūros patirtį, tvirtai stovėti ant savo žemės, gal kiek nugrimzdus į jos purvą, ir kalbėti apie tai, kas svarbu tau ir artimiausios...
Man kartais atrodo, kad prozininkai neturi tokios vaizduotės, kokią turi poetai. Šįkart kalbu apie pasakojimo būdus, jų laisvę ir įvairovę. Prisimindamas, tarkime, Fernando Pessoa, Ezrą Poundą, iš mūsiškių – Vytautą P. Bložę. Vis dėlto poetą tarp prozininkų, tuo aspektu, prieš gerą dešimtmetį atradau. Rašęs jis ir poezijos, bet visų pirma yra prozininkas, literatūros tyrinėtojas, net profesorius. Tai serbas Miloradas Pavičius (Pavić). Gimęs jis 1929 m. Belgrade, mirė neseniai, 2009 m. Nemažai j...