Itališku žodžiu grafito (mažytis įbrėžimas) vadinami įvairūs dažais ar rašalu nupiešti, išbraižyti ar kitaip atlikti piešiniai, įrašai ant statinių sienų, kitų paviršių. Dažniausiai tokius reakcingus ir spontaniškus įrašus priskiriame moderniai epochai, siejame juos su 8 dešimtmečio Niujorko pramoniniais kvartalais ir šiuolaikiniais grafičiais. Tačiau grafičiai kurti nuo seno. Vienas seniausių – El Kastiljo oloje Ispanijoje, manoma, nupieštas prieš 40 tūkst. metų. Piešinys ypatingas tuo, kad...
Kristijonas Donelaitis – mūsų kultūros neišsemiamas šulinys: vis pasisemiame, kiek kas galime, kiek kam kada reikia. Kūrėjo didumas ir iš to, ar jis prisišaukia įspūdingesnių tyrėjų, matančių daugiau, labiau rizikuojančių. Liudvikas Rėza – pirmas paskelbė „Metus" (1818), išvertė į vokiečių kalbą, priskyrė prie neoklasikinės kultūros paminklų, lietuvių kalbos paminklų; metai keturiomis giesmėmis. Akcentavo gilų lietuviškumą: „Visame veikale, be to, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, kū...
Lapkričio 27 d. Seime įvyko Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengta diskusija, skirta šios 2003 m. Seimo įsteigtos institucijos veiklos krypčių 2015–2020 m. projektui aptarti. Per dešimtmetį Komisijos nuveiktus darbus ir ateities perspektyvas apžvelgė jos pirmininkė Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Komisijos sekretorius VU Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, jos nariai ir kultūros institucijų atstovai. Siūlome Mokslų akademijos Vrublevskių bib...
Pranui Mašiotui – 150 Gruodžio 19 dieną sukanka 150 metų, kai Zanavykų žemėje, netoli Kudirkos Naumiesčio, Pūstelninkų kaime, gimė lietuvių pedagogas, publicistas, vaikų rašytojas, kultūros veikėjas Pranas Mašiotas. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje visuomenei pristatyta virtuali paroda „Atminties spalvų retrospektyva. Pedagogui Pranui Mašiotui – 150". Tai jau devintoji virtuali paroda iš ciklo „Atminties spalvų retrospektyva"; virtualioje erdvėje galima susipažinti su mūsų švietimo istorij...
Dėl dailėtyrininko ALFREDO ŠIRMULIO mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga Dėl žymaus dailėtyrininko, buvusio ilgamečio Vilniaus dailės akademijos profesoriaus, dekano dr. ALFREDO ŠIRMULIO mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius.Vilniaus dailės akademija Dėl dailininko ČESLOVO BANIO mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga ...
Naktinis autobusas į Varšuvą. Motoro burzgimas, šimtai tamsoje švytinčių pakelės „restauracjų", mergina, susirietusi į kamuoliuką, per miegus krutina nykščius kojinėse. Dar dešimt valandų, dar pora valandų, dar vienas sustojimas Vroclave dūmeliui ore sutirpdyti.Turbūt niekad nesuprasiu keliautojų po Vakarus. Nesibaigiantis vingiavimas po mažučių, vakarais išmirusių miestelių keliukus, kava be kavos degalinėje, naktis su viešbučio muiliuku ant pagalvės, važiavimas metro be bilietėlio, tada važiav...
Turbūt nėra kito taip žiniasklaidoje nuvalkioto žodžio kaip „karta". Kadaise bandžiau suskaičiuoti kartas, atsiradusias per pastaruosius dešimt metų, nuo tada, kai buvo publikuotas garsusis tekstas apie vadinamąją kartą „Niekas"; jų buvo bene dvylika. Jas siejo vienas bruožas – egzistavo vien tik popieriuje. Tikrovė mums anuomet nedavė kokio nors realaus, reikšmingo, nepamirštamo impulso, kurį drauge ir neišvengiamai patyrę būtume buvę amžiams atskirti nuo ankstesnių kartų. Dairėmės jo, o lemtin...
Skiriu M. Blogiausi yra sugrįžimai. Prisiskaičiau ir prisiklausiau išmintingų pasakojimų apie įvairias Reisefieber atmainas. Ką darysi, man sugrįžimai įvaro šimtąkart smarkesnį depresinį virpulį negu laukiančių toliausių išvykų skaudulys. Ant grindų mėtosi gumulai nešvarių drabužių, stalo įrankiai ir puodeliai, bilietai, apdriskę žemėlapiai, tušti kosmetikos indeliai, aplamdyti kartono gabalai su juodu tušu iškeverzotais vietovardžiais – pats tas mojuoti vairuotojams prieš akis, tuščia kuprinė...
Ištrauka iš knygos „Gulag-Kinder: Die vergessenen Opfer" Suėmus mamą 1937-aisiais Wolfgangas Leonhardas toliau lankė mokyklą Maskvoje, o 1940-aisiais pradėjo studijuoti Užsienio kalbų aukštojoje mokykloje. Vermachtui užpuolus Sovietų Sąjungą jis, kaip vokietis, buvo priverstinai perkeltas į Kazachstaną. Čia jis mokėsi Mokytojų institute, po metų – Komunistų Internacionalo mokykloje. Prieš pat karo pabaigą su Walterio Ulbrichto VKP funkcionierių grupe grįžo į Vokietiją. Tuo metu jo motinai Susan...
Meinhard Stark. Gulag-Kinder: Die vergessenen Opfer. – Metropol, 2013. Spaliui baigiantis Vilniuje įvyko reikšmingas renginys – manyčiau, reikšmingesnis nei jo „kamerinis statusas" bylojo: Genocido aukų muziejuje pristatyta, autoriui dalyvaujant, Vokietijos istoriko ir publicisto dr. Meinhardo Starko knyga „Gulag-Kinder: Die vergessenen Opfer" („Gulago vaikai: Pamirštos aukos"). Vakarų pasauliui vis dar pagūžčiojant – abejingai ar priešiškai? – į Baltijos valstybių pretenzijas komunizmo nusikal...