Stanislovas Rubinovas 1930 02 11–2013 10 21 Sužinojusi liūdną žinią, jog dainininkas, artistas, režisierius, Kamerinio teatro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Stanislovas Rubinovas paliko mus, pajutau didžiulę netektį. Ką tik, spalio 8-ąją, šventėme jo knygos „Miške ir scenoje" sutiktuves Lietuvos rašytojų sąjungos klube Vilniuje. Autorius dalino autografus, šmaikščiai, bet taupiai kalbėjo, ir galbūt ne visi jo gerbėjai suvokė, kad tai atsisveikinimas. Džiaugiuosi, kad suspėjau jam padėkot...
Ką tik vykusį ir čia dalyvavusiųjų atmintyse, labai galimas daiktas, vis dar vykstantį tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš" patyriau dvejopai – tiek būdama scenoje, tiek stebėdama kitus, būnančius scenoje. Kadangi tai vienintelis tokio masto ir pobūdžio festivalis, gebantis per savaitę sėkmingai sutelkti trisdešimt du renginius, į kuriuos priplūsta kaskart vis gausesni būriai klausytojų, neišeina apie Tai nerašyti. Yra daugybė džiuginančių faktų, kuriuos, tiesa, man norisi s...
2012 m. filme „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo" („Outtakes from a life of a happy man") Jonas Mekas montuoja grožį ir, prisimindamas save penkerių, dainuojantį, sako, kad tą ryškumą, kurį tada jautė, bando savo gyvenimu ir kūryba nuolat kartoti, sukurti. Mėgindama suprasti savo iki šiol palyginti drungną santykį su Jono Meko kūryba taip pat prisiminiau vaikystę: su tetomis, dėdėmis, baba, ožkomis, triušiais ir vištomis augau viename Kauno name. Ten galiojo trys nerašyti įstatymai: 1) mėg...
Lėtai privažiuoja šiukšlių sunkvežimis, ilgai įkyriai pypsi. Lubos baltos, oras kiek vėsokas, nes oda pašiurpusi dėl atidaryto balkono. Šeštadienis, galva dar karšta ir atrodo dar sunki nuo beveik dvylika valandų trukusios kūno mirties. Sunkvežimis su milžiniškomis žnyplėmis prisliūkina prie konteinerio ir efektingai įsiurbia apmusijusias šiukšles į priekabą. Jos krenta vienos kitas suslėgdamos, dalindamosi surūgusio pieno ir dulkių kvapais. Greitai atsikėlusi išbėgu į lauką, nes suprantu, kad k...
Sigitui Gedai, Valdui Gedgaudui, Marcelijui Martinaičiui, Stasiui Stacevičiui atminti Bulves šiemet pasodinome kaip ir visi. Sodinome Vilniuje, „Šatėnų" ir „Litmenio" redakcijų kiemelyje Mėsinių gatvėje. Jas, regis, sodina ir kasa didesnėje pasaulio dalyje ir neperlenksiu sakydamas, kad šių stiebagumbių paplitimas turėjo įtakos viso pasaulio raidai, geopolitikai, ką jau kalbėti apie kulinariją... Turiu argumentų. Bulves, it miruolius, atiduodami žemės tamsai, visad tikimės, kad rudenį išsivers...
Yra Vilniuje vietų, kur duris į meną ir kitas veiklas jaunimas varsto kasdien. Ne vadinamoji „auksinė karta", kuriai atviri keliai į įvairias mokamas menų studijas ar užsienio universitetus. Ne. Į atvirą jaunimo centrą „Mes" renkasi tie, kurie turi mažiau galimybių – gyvena socialiai remtinose šeimose ir veikiausiai laiką leistų tiesiog gatvėje. „Jei ne mes, daugelis šių jaunuolių turbūt išvis neturėtų jokio sąlyčio su menais, – teigia centro direktorė Asta Bieliauskaitė. – Norėjome išsiskirti...
Spalio 12 d. Kembridžo universitete įvyko Baltijos šalių konferencija Į Kembridžo Baltijos šalių konferenciją (Cambridge Baltic Conference) važiavau nežinodama, ko tiksliai tikėtis – organizatoriai (Kembridžo universiteto estų, latvių ir lietuvių bendruomenės) skelbė, kad renginyje bus kalbama apie Baltijos šalių „ateitį", o tai, žinoma, labai subjektyvi sąvoka – man gali atrodyti, kad Lietuvą išgelbės daina, o koks nors medikas prie vakarienės stalo lengva ranka numos, kad „literatūra ne moks...
Čia liaudiškai sakant – trumpai sujungė. Taip trumpai kaip per blico partiją – šast šast, pasidemonstravo Vilniuje ir išsikraustė į kitus miestus. Nors kino salėje buvau įjungęs dėmesį ir keliavau į seansus atvira siela it atviru elektros laidu, festivalio turinys nenukratė, nesukrėtė. O gal ne turinio ir ne kinematografinės išraiškos dera ieškoti Vilniaus kino šortų (VKŠ) festivaly?.. Bet vis tiek pirma apie naratyvus. Atidarymo filmas „Sveiki atvykę... ir užuojauta jums" (rež. Leonas Prudov...
Pasakojimą apie viduramžių freskos atradimą Vilniaus katedroje pradėsiu nuo įžangos, paaiškinančios, kas suteikė progą šiame išskirtiniame Lietuvos istorijai ir kultūrai objekte atlikti tyrimus, asmeniškai juose dalyvauti. Grynai moksliniams tyrimams paprastai vis stokojama lėšų, todėl dažnai jie priderinami prie gamybos darbų, pastatą remontuojant, keičiant paskirtį ir pan. Jau XX a. pradžioje pradėta bažnyčias šildyti. Iki 1937 m. Europoje apšildyta apie 1600 bažnyčių. Po 1931 m. pavasario p...
Spalio pradžia ir vidurys doktorantams reiškia tik viena: atestacija! Planas, žinoma, neįvykdytas. Arba – padaryta daug, o kitiems parodyti nėra ką. Nes nėra vientiso teksto iš didžiosios D. Nėra ir taškas.Jau kurį laiką man neduoda ramybės tas klausimas: kaip čia yra, kad akademinius tekstus (straipsnius, mokslinius darbus, pranešimus konferencijoms...) rašyti taip sunku. Humanitarinių mokslų disertacijas – ypač. Internete pilna ironiškų patarimų, kaip efektyviai panaudoti laiką, ir nuorodų,...