Sergejus Rachmaninovas turėjo milžiniškas plaštakas. Pusantros oktavos dydžio. Yra net nuotrauka pavadinimu „Sergejus Rachmaninovas ir jo rankos“. Iškalbinga. Negana to, sužinojęs, kad mirtinai susirgo, kompozitorius ištarė: „Brangiosios mano rankos. Sudie, vargšės mano rankos.“ Jis išties mylėjo savo rankas, tiksliau – muziką. Visada atkreipiu dėmesį į žmogaus rankas, jų formą, dydį, gyslas, nagus. Vienos prakaituo...
Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje mažėja profesionalių botanikų. Didžioji išsilavinusios visuomenės dalis taip pat nebegeba pažinti dažniausių savo krašto augalų. Ar dėl to turime kaltinti netinkamus valstybių švietimo sistemos pasirinkimus? Viso pasaulio universitetuose mažėja botaninių kursų ir studijų programų, veiklą nutraukia herbariumai, mokslo draugijos, stabdoma mokslinių žurnalų leidyba. Botanikai skiriama vis mažiau valstybinių lėšų. Kodėl?...
× Aistė M. Grajauskaitė Dirbantys iš pašaukimo, neskaičiuojantys investuoto laiko į projektus, nebejaučiantys gėdos už gerokai, kartais net įžeidžiai per mažus atlyginimus – tai kultūros lauko kasdienybė. Apie Dianą Stomienę, kuri jau daugiau nei 10 metų šiame lauke laimi itin svarbius mūšius, nėra daug straipsnių, interviu – reti, o pasisakymai – koncentruoti, trumpi. D. Stomienė – ne tik meno mylėtoja, aistrą pavertusi darbu &n...
Primo Levi, aprašydamas nacių koncentracijos stovyklas, pastebėjo, kad užsitęsusi kolektyvinė trauma galiausiai rizikuoja nuslopinti jautrumo kitam ir solidarumo jausmą tarp pačių engiamųjų. Kolektyvinė trauma, kurią neabejotinai paliks COVID-19 pandemija ir kurią jau aptarinėja sociologai ir psichologai, regis, po truputį ima testuoti ir mūsiškį solidarumo imunitetą. Atsiritusi antroji COVID-19 banga vėl užspendė mus į baimių ir nuolatinio nerimo kampą, patiriame šiu...
× Gintarė Krasuckaitė Nuo pat fotografijos, kaip medijos, atsiradimo, gatvių fiksavimas buvo viena esminių krypčių. Dėl ribotų techninių galimybių iš pradžių buvo neįmanoma gatvėje fiksuoti natūraliai judančių žmonių – pirmosios gatvių fotografijos „tuščios“. Šiandien, kai techninės galimybės sukuria kone tobulas sąlygas greitai reaguoti ir fiksuoti aplinką, kyla visai kito pobūdžio problemų. Šiuolaikiniai fotografai veikia pagal...
Remis Ščerbauskas. „Lietus Tokijuje“...
Pornografija yra teorija, o išprievartavimas – praktika. Feministė ir cenzūros šalininkė Robin Morgan Viename italų tapytojo Alessandro Magnasco eskize užfiksuotas įdomus reginys. Grupelė vaikų būriuojasi ir laukia eilės prie camerae obscurae – primityvaus fotoaparato, atkuriančio tikrovės vaizdinius. Nematome, į ką žvelgia vaikai, tačiau nujaučiame, kad tai turėtų būti kažkas nešvankaus. Piešinys, nors visiškai neprimena kitų gran...
Gatvės fotografija. Gedimino Sadausko „Kalvarijų turgus“...
Roberto Calasso (g. 1941) – italų rašytojas, vertėjas ir leidėjas, vadovaujantis vienai prestižiškiausių Italijos leidyklų „Adelphi“. Išgarsėjo mitologiniais ir biografiniais romanais „Kadmo ir Harmonijos vestuvės“, „Dangiškasis medžiotojas“, „Baudelaire’o beprotybė“, „K.“ (romanas apie F. Kafką), išverstais į daugelį kalbų ir pelniusiais ne vieną premiją. Spausdinamas R. Calasso tekstas &n...
× Lina Laura Švedaitė Įvairiausi Vilniaus pavidalai, gausybė istorijų, slapti užkaboriai. Mitai, kuriais vis dar aiškiname iki galo nepažinų pasaulį. Miestas, kurį įsileidžiame į save, kad augintų. Nepaprastai reikšminga tapatybės formavimosi vieta. Dabartyje atgyjanti prisiminimų jėga. Apie tokį Vilnių pasakoja žodį ir garsą jungiančio projekto „Vilniaus sekretai“ dalyviai. Šįkart miestą kuria ir liudija psichiatras psichoterapeutas Eugenij...