Domas Raibys. Tegul sirpsta vyšnios Suvalkijoj žiemą

 

Antos Marijos Antanavičiūtės nuotraukaAntos Marijos Antanavičiūtės nuotrauka

 

Mane ilgai graužė mintis, kad nepavyks sukurti nieko, kas išliktų po mano mirties. Bet dabar esu ramus, nes atradau šiukšlinimą. Mane užveda mintis apie šiukšles, išliekančias ilgiau nei įstabiausi meno kūriniai. Kam kurti, kai gali šiukšlinti? Juk mano išmestas paprasčiausias plastikinis maišelis šiugždės net penkis šimtmečius po manęs. Šalia dar priderinus padangą – visa šiukšlių simfonija. Maišelis šiugžda, padanga tyli. Kaip Beethoveno Penktoji ir Cage’o „4:33“ viename.

Bet padangų į pamiškes nebemėtau. Taip elgiasi neatsakingi piliečiai. Aš padangas deginu. Moksliškai įrodyta – Morės deginimas žiemą išveja devyniems mėnesiams. O štai padangų deginimas žiemą gali išvyti visiems laikams. 

Kodėl turime šokti pagal kitų dūdelę ir kovoti su klimato atšilimu? Jeigu kitos valstybės nori žiemos, tegul ją ir turisi savo teritorijoje. Neleiskime Vakarams, nepažįstantiems nei mūsų, nei mūsų žiemų, diktuoti, kaip turime elgtis. Jau kartą parsidavėme ir praradome Žemyną, Slenkstinį, Girstį su Sutvaru ir kitus lietuviškus dievus, bank­rutavusius atėjus Vakarų monopoliui. Vietoj daugiau nei 70 unikalių dievų turime tik vieną ir dar pasidalinusį trijuose asmenyse. Mus apgavo. Neleiskime, kad apgautų ir dabar. Kovokime už teisę deginti padangas. 

Pažiūrėkime į Lietuvos vėliavą. Ten baltos spalvos nėra. Esame žalias kraštas. Maža to, medžiai, uždengti sniegu, negali gaminti deguonies. Žiema mūsų medžiams trukdo dirbti savo darbą. Ilgalaikėje perspektyvoje padangų deginimas padarys Lietuvą žalesnę.

Išvarius žiemą, dingtų ir tokie brangūs prasto naudingumo koeficiento reiškiniai kaip centrinis šildymas ir ant kelių barstoma druska. Pirmasis Lietuvos piliečiams sutaupytų labai daug pinigų, kuriuos šie galėtų investuoti, pavyzdžiui, į saulės jėgaines. O nustojus ant kelių barstyti druską, mūsų automobiliai ilgiau tarnautų. Net elektromobilių baterijos ilgiau tarnauja, kai šilta. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje padangų deginimas yra ekologiškas procesas. 

Jei esate žmogus, kuris domisi žiemos išvarymu iš Lietuvos, galite paklausti: o kodėl būtent padangų deginimas, o ne aviacija, greitoji mada ar karvių bezdalai? Todėl, kad mums be šansų turėti didelį oro uostą. Greitoji mada reikalauja per daug laiko. Juk reikia ne tik pigios darbo jėgos, kurios su mūsų teisine baze beveik neįmanoma gauti, bet ir fabrikų, medžiagų, neekologiškų dažų. Sužvarbsime į ožio ragą laukdami, kol tie mikropluoštai ir kitos greitosios mados atliekos, patekusios į gamtą, ims veikti. Karvių bezdėjimas būtų neblogas sprendimas, bet jas reikia šerti. O su mūsų ekonomika ir tokiu procentu žmonių žemiau skurdo ribos tikrai nėra daug vilties  išpersti žiemą iš Lietuvos.

Į padangų deginimą siūlau žiūrėti plačiau. Juk galima deginti ir guminius batus, tuos pačius plastikinius maišelius. Visi turime begales plastikinių nereikalingų daiktų. Tad žiemos išvarymas deginant įvairiausius daiktus yra ne tik naudingas, bet ir skatina apsitvarkyti. 

Savaime suprantama, kad vien mes, aktyvūs piliečiai, degindami padangas nepasieksime rezultatų. Kad ir kaip aktyviai deginsime, be politinės valios esame bejėgiai. Todėl privalome spausti ir politikus. Juk tebeturime senelius, pasakojančius apie baisias žiemas, sniegą iki langų ir sunkų ėjimą į mokyklą. Ar tokios ateities norime savo vaikams? 

Aktyvus padangų deginimas ne tik išvarytų žiemą, bet ir atneštų įvairiausių stichijų, griaustinių, o gal net tornadų! Šių Lietuvoje praktiškai nėra buvę. Pagaliau turėtume lietuvišką tornadą. Visi šie pokyčiai sugriautų gamtos rutiną. Dažnai kalbame apie ligas, kurias sukelia monotoniški ir mažo fizinio aktyvumo darbai. Kaip svarbu tobulėti ir išbandyti naujų dalykų. O juk tūkstančius metų besitęsiantys monotoniški metų laikai yra peilis mūsų motinai gamtai. Metas ją išleisti pašėlusių atostogų. Tegul kiekvieną kartą pabudusi gamta nusprendžia, kokių vėjų ar audrų mums padovanoti. Dabar turime progą leisti gamtai pasismaginti, kaip Lietuvos krepšinio rinktinė smaginosi daužydama amerikiečių rinktinę. 

Tegul sirpsta vyšnios Suvalkijoj žiemą. 

Tegul putodams sniegs visur į nieką pavirsta vasarą.

Už padangų deginimą. Už atostogas gamtai. Už tikrą lietuvišką tornadą.

P. S. Jeigu jūs palaikote idėją išvaryti žiemą iš Lietuvos, tačiau nenorite nei padangų deginti, nei šiukšlinti, galite nusiraminti. Žmonija pasiekė tokį lygį, kai nieko nedarydama irgi išvarys žiemą. 

 

Domas Raibys – istorijų pasakotojas, rašytojas su transporto inžinerijos diplomu stalčiuje.