Dienraštis „La Repubblica“ paskelbė atvirą 12 italų rašytojų, nominuotų „Premio Strega“, kreipimąsi į Italijos vyriausybę, kuriame prašoma atsisakyti sugriežtintos imigracinės politikos ir atidaryti Italijos jūrų uostus nevyriausybinėms organizacijoms, Viduržemio jūroje gelbėjančioms migrantus. Galutinį sprendimą uždaryti jūrų uostus užsienio NVO laivams vakar priėmė naujasis infra­struktūros ministras Danilo Toninelli, kai gelbėtojų laivas „Aquarius“, negavęs leidimo prisišvartuoti artimiausiame italų uoste, buvo priverstas pasukti į Ispaniją.
„Griežtos rankos politika pasiteisino, ES paliko mus vienus spręsti migrantų problemą, reikalaujame, kad kiekviena šalis narė prisiimtų atsakomybę“, – pareiškė ministras. Tai pirmasis naujosios Italijos vyriausybės, sudarytos iš kraštutinių dešiniųjų, pasipriešinimas bendrai ES imigracinei politikai ir tarptautiniams teisės aktams. Tai vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, V. Orbano ir V. Putino gerbėjas, įvardijo kaip „visos Italijos pergalę“. „Aquarius“ gelbėjimo misiją M. Salvini prilygino kruizinei kelionei, o jau senokai kriminalizuojamos NVO buvo įvardytos kaip jūrų taksi ir prekeivių žmonėmis bendrininkės. Rašytojai Marco Balzano, Carlo Carabba, Carlo D’Amicisas, Silvia Ferreri, Helena Janeczeck, Lia Levi, Elvis Malajus, Francesca Melandri, Angela Nanetti, Sandra Petrignani, Andrea Pomella ir Yari Selvetella – ragina Vyriausybę atsisakyti rinkiminės kampanijos lozungų ir rodyti savo raumenis Briuselyje, o ne pabėgėliams.
„Esame 12 autorių, kuriems teko garbė būti atrinktiems į LXXII „Premio Strega“ kandidatus. Tai suteikė galimybę mums patiems susipažinti tiek asmeniškai, tiek per knygas. Vieni pateko į galutinį penketuką, likusieji ne, tačiau per pirmąjį etapą užsimezgęs ryšys nenutrūko. Kaip ir atradimas, kad mūsų knygos tarpusavyje „kalbasi“, tarsi būtų savotiška Italijos polifonija ar pokyčius fiksuojanti fotografija, jautri lyčių tapatybės ir šalies, tapusios imigracijos žeme, tikrovei, prisiimant atsakomybę už atmintį, susiejančią mus su siaubinga praėjusio šimtmečio istorija, iš kurios vis dėlto gimė Respublika. Taip pat fiksuojanti, kaip sunku stoti akistaton su gedulu, pažinti savo troškimus, būti suaugusiems. Literatūra esti savimi tik tada, kai sugrąžina mums šviesą, šešėlius ir prieštaras, iš kurių susideda kiekvieno žmogaus gyvenimas. Kadangi stebėti žmones ir pasakoti jų likimus – nuostabi užduotis, kuriai įpareigoja amatas, šiomis dienomis su didžiu nerimu stebėjome laivo „Aquarius“ mig­rantų gelbėjimo dramą, Vyriausybei nusprendus užtrenkti jiems mūsų uostų vartus. Prašome, kad būtų nedelsiant atšauktas sprendimas uždaryti Italijos jūrų uostus, priimtas infrastruktūros minist­ro D. Toninelli ir nukreiptas prieš migrantus jūroje gelbstinčius laivus; prašome, kad Italijos vyriausybė dalyvautų birželio 28 d. balsavime Briuselyje ir pasisakytų dėl Dublino reglamento pakeitimų priėmimo. Tai parodytų realų mūsų politikų pasiryžimą siekti didesnio Europos bendradarbiavimo ir reikalauti palengvinti naštą, pastaraisiais metais tekusią išimtinai Italijai (ir Graikijai). Taip Vyriausybė parodytų, jog iš tiesų gina nacionalinius interesus, o ne vien siekia beprasmiškos 629 žmonių kančios.“