Aldona Gustas

68

kas esu nesu
kuo būsiu jau buvau
kad esu visai kas kita negu buvau
tie nevykę bandymai
visiškai pamiršti ir savo salą
kažin kur eiti irgi nepatogu
o proziškas gyvenimas sugadina
tikrovę stipriai

 

69

bet aš juk fragmentas mano gyvenime
bet juk manęs geriau būtų buvę daugiau
bet aš taip pat lyg su nukirsta galva
ir aš su tuo taikstausi
dangum šalia žeme šalia žmonėmis šalia
kančia šalia petys petin
su ir be pinklių
laikas juk bijo laiko

 

70

gyvenimas smulkmena įžūlybė
ir saviraiška tik fiasko
iškeldama ultimatumą savo laimei
pražūvu
Virginijos Woolf dieną
su siaura upe
pakankamai gilia paskęsti
lygiaplaukė moteris balta suknele
nereikalinga niekam tai užrašo
visgi prisiimu šį eilėraštį sau
įvairiai galėtų jis baigtis galbūt taip
Paskutinę kaip Pirmutinę Dieną
su ir be Teismo čiau

Iš vokiečių k. vertė Giedrė Paplonskytė-Bartelt

Aldona Gustas. Eilėraščiai. Proza. Piešiniai. Vilnius. „Baltos lankos". 1994.

Aldonos Gustas piešinys