Medum ir derva srūva vasara
balzamuodama tvariai palaikus...
Aukštyn ir žemyn veda mus
vienas ir tas pats kelias
Kai bite pro burną išlėks
ką laikei savastim giliausia...
Tiktai Logos – valki liepsna
kiek prislopus vėl atsigauna
Ir tamsus fragmentas: esi
gyvas kitų mirtim Visi
mirę esam kitų gyvenimu