Rytis Radavičius. Rugsėjo pabaiga prie ežero

Keletą kartų perplaukiau vėstantį ežerą
Dabar guliu saulėje
Pirštų galiukai lėtai atšyla ir vėl atšąla
Kai saulę užstoja debesys

Ant pilvo tupia spalvoti laumžirgiai
Kaklą kandžioja į vasarą pavėlavę uodai
Pro šalį lėtai praplaukia gulbės
Dvi baltos ir viena pilka

Ten pat gulėjau perplaukęs ežerą keletą kartų
Ir skaičiau Camus „Nuopuolį“
Prieš dvidešimt penkerius metus
Per tą laiką ežeras apaugo žolėm ir nuseko

Drabužiai buvo kiti, šalia gulėjo senas dviratis
Jo dar nebuvo pavogę
Ta vasara buvo karšta ir reikėjo dažnai maudytis
Dabar stebiu kaip rudens saulėje iš lėto įdega oda

Ežero gelmėj tokios pat pievos ir krūmai
Linguoja vėjyje tarp smėlio salelių
Toks pats pasaulis tarp įkvėpimų anapus akinių stiklų
Iš vandens iššoka žuvis ir neria atgal

Evelinos Šimkutės objektas iš parodos „Šilainių projektas“