Vienas eilėraštis


Rafał Wojaczek. Sezonas

2016-01-18 14:37:02

Yra turėklaibet nėra laiptųEsu ašbet manęs nėraYra šaltabet nėra šiltų žvėrių odųmeškų kailių lapių uodegų Nuo tada kai yra šlapiayra labai šlapiaaš myli šlapiaaikštėje be skėčio Yra tamsuyra tamsu tamsiausiamanęs nėranėra miegotiNėra kvėpuotiGyventi nėra Tik medžiai krutanekasdienis medžių krutėjimas gimdo juodą katękuri perbėga visus kelius   Iš lenkų kalbos vertėRimvydas Strielkūnas  ...



Smuiko garsas senoviniame dvare. Čerėjos atsiminimai. Švytėjimas tęsiasi ir kerta sienas. Oro kvėptelėjimas priverčia gyventi. Ne žūti, ne mirti, o nueiti prie upės. Vienatvėje garsas aitrus. Graužia akis. Uodžiu naują buvimą. Jis lengvas ir perskrodžiantis mano žvilgsnį. Girdžiu balsus iš senovės, jie neleidžia miegoti. Stebi kiekvieną mano judesį. Net krustelėjimą, ir verčia būdrauti. Nemigos naktys. Rytas jau nežada apvalios ir raudonos saulės. Vakare dangus buvo žydras. Jokio vėjo. Niekas n...


pokštelėjo tavo šypsnyssupleveno lūpų kampučiaipaakiuraukšlelės drieželis nubėgoneberasdamas kur pasislėpt – –vienas vienintelistyro oro gurkšnelisliežuviulyg išlydyto alavolašas neištarus nė žodžionespėjus net atsidustnei prikąst liežuvio –tylėtitik gaudžiai tylėtiašarai tiksint grynuoju laikunetektin po aukštuojupiestu stojančių lubų skliautuįsiplieskia žvaigždynlyg tamsabūtų rytą paspendusir sutvinksi žinia &nd...


                                                               n. ir š. s. neskaičiau witoldo gombrowicziausroberto musilio ir johno fowleso neskaičiau dar tūkstančioir vieno autori...


Alis Balbierius. Nature morte

2015-12-01 19:05:05

  granato forma vazoj traukias,raukšlėjasi oda lyg motersįraudęs skruostas, kurs kadaiseuž rožės žiedlapį skaisčiau žydėjo,už šilkverpio švelniausią giją......ilgai stebėsiu kintant formą,hegzametrą nykimo, jį užrašogranato vazoj temstantis raudonisnykimo spalvos lėtos – ir poezijakurią regėt geriau, nei tarti žodį  ...


Lapkričio 19 d. – 100 metų Juozui Kėkštui    Italų šalį, canzonų ir vyno žemę,smaugia kruvinos naktys ir ūžia sudužusios vėjuose. O Italia madre, povera terra, priimk čia atėjusiąvalkatos širdį neramią! Kaip ir tu blaškaus aš šiandieną,mintis paplūdo krauju ir kelio nežino.Skęstančio laivo jūreiviai, pagėrę rūgštaus apgaulingojo vyno,paliko mane pasaulyje vieną. Aš ne nuotykių ieškau, aš ne turistas,a&scar...


arba žmonėms arbažvaigždėmstu pažadėk naktisir jūraspatiesk smėlėtą keliokailįaušrom kvepės jopabaiga arba žvaigždėms arbažmonėmskažkas paklojo šaltąguolįnieks nesupratonieks nematėneišgirdobalso kurs užlūžotoly   Apie parodą skaitykite čia...


Laima Vincė. Moters portretas

2015-11-11 13:51:53

Rasi maneNukištą kampeTies išėjimuIr laiptineTies išvietėm. SmiliumIr nykščiu spaudžiuVestuvinį žiedą. Alkūnės išsišovusios –It nukirstos rankosPagal Šekspyrą. Užnugary spįstaDygios šakosLapkričio danguj.Sako, tai mažasis ledynmetis. Esu našlėJuodais drabužiaisTaip ar kitaip –Jau nužydėjusi. KaskartPrisikeliuIš pelenų. Manyje visos moterysVisų laikųNet tų, kurieDar laukia. Esu pusnuogė moterisB klasės film...


  Užtenka jau, sese, velėti ir skalbti, –Kas juoda – ne juoda, kas balta – ne balta.Už dunksančios duobos vilkolakis guli,Ir kūdroj žilvičiai žvejoja mėnulį. Pabūk, neišeiki – taip vieniša, liūdna...Dar tavo šešėlis už kelmo užkliūna.Ir verksmas nuo skliauto, nuo įtempto būgno,Sugrįžta aidu, kokio žemėj nebūna. Nejau tu išeisi į vieškelio vingį,Kur tolo nutolo, per amžius pradingoKupriai ir gražuoliai, kvailiai ir protingi...