Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

/ / /

kalbuosi tyliai su mirusiais –

kartais pamirštu tavo balso tembrą ir intonacijas

tylius atodūsius, pauzes

kartais nebeatmenu tavo veido

bruožai išskysta kaip vandens atspindy

raibuliuoja, nyksta, susiniveliuoja

tartum senam apmusijusiam veidrody

nepaisant kartu praleistų akimirkų

nužmogėjimas vis kartojasi ir kartojasi

praaugdamas aukščiausių medžių viršūnes

pasiekdamas patį dangų

kur tyliai kalbasi mirusieji

gyvesni už gyvuosius...

 

kunigo Konstantino Sirvydo malda 1610 mūsų Viešpaties metų liepos 1 dieną

Atleisk, Viešpatie, Albertui Taborui, Vilniaus vyskupui, kad jis tą antradienį po šventojo Jeronimo dovanojo vargonininkui Jonui sklypą, kad jis galėtų pasistatyti mūrinius namus

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, Jonui, Vilniaus vyskupui, kad jis šventojo Jurgio šventėje atleido vargonininką Joną nuo vienos kapos grašių metinės duoklės už priešais vyskupijos kuriją esantį mūrinį namą

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, vargonininkui Jonui, kad jis iš savo žmonos gavo motinos kraitį ir pats savo žmonai užrašė tą mūrinį namą ir kad vyskupas Jonas tai paliudijo

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk Viešpatie, Vilniaus vyskupui Pauliui, kad jis tą pirmadienį, prieš šventosios Jadvygos šventę, iš Lucko vyskupo Jurgio įgijo mainais tą mūrinį namą

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, Vilniaus vyskupui Pauliui, kad jis šventojo Galo šventėje dovanojo Vilniaus arkidiakonui Juozapui Jasinskiui tą mūrinį namą

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, barzdaskučiui Jonui, kad jis tą Verbų sekmadienį pardavė žemės sklypą

Atleisk jam Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, Vilniaus vyskupui Pauliui, kad jis pirmadienį, po Atvelykio, sutiko, kad Juozapas Jasinskis iš vargonininko Jono Cikijaus pirktų tą namą visam laikui

Atleisk jam, Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, Juozapui Jasinskiui, kad jis pirko iš Jono Cikijaus minėtą namą už šešiasdešimt kapų lietuviškų grašių

Atleisk jam Viešpatie...

Atleisk, Viešpatie, Žygimantui Augustui, kad jis patvirtino tą mūrinį namą kaip Vilniaus arkidiakonato nuosavybę

Atleisk jam, Viešpatie...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad palaiminai Mikalojų Jasinskį, karaliaus dvariškį, Liubašino valdytoją, to namo savininką įgalioti Jokūbą Voroneckį priimti iš Vilniaus vyskupo Valerijono už parduotą namą pinigus ir patį namą perduoti naujam savininkui

Dėkoju tau, Viešpatie...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad Jokūbas Voroneckis patvirtino gavęs iš vyskupo Valerijono už tą mūrinį namą keturis tūkstančius kapų lietuviškų grašių

Dėkoju tau, Viešpatie...

Dėkoju tau Viešpatie, kad buvo surašytas visų daiktų inventorius, kurie su namu buvo perduoti naujon nuosavybėn ir kad Jokūbas Voroneckis patvirtino tai parašu ir antspaudu

Dėkoju tau, Viešpatie, kad palikai man lašelį valerijono trauktinės ir…………………………………………………………………………………………………………………………………………………...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad Mikalojui Kristupui Radvilai ir jo broliui Jurgiui Radvilai leidai dovanoti iš savo netoli Vilniaus esančios Lukiškių nuosavybės sklypą, kur būtų galima pastatyti kolegijoje dirbantiems jėzuitams klierikams poilsio namus ir būstinę tų namų sargui

Dėkoju tau, Viešpatie...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad karalius Steponas dovanojo kolegijai Pūčkorių dvarą su laukais

Dėkoju tau, Viešpatie...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad Vilniaus vyskupas Paulius leido Juozapui Jasinskiui iš vandentiekio įsivesti vamzdį į savo mūrinį namą

Dėkoju tau, Viešpatie...

Dėkoju tau, Viešpatie, kad Žygimantas Senasis šeštadienį po Šeštinių Juozapui Jasinskiui leido įsivesti vamzdį

AMEN.

 

/ / /

...ta vakaro šviesa be atvangos

rausva šviesa pripildyta gėlos

banguojantys šešėliai virpantys iš baimės

miške čiurlionio pasislėpusi pabaisa

subtilūs saldūs tonai

debesies kraštai

atšipusiu pjūklu

pušų viršūnes pjauna įstrižai

įsisiūbavęs vėjas bando

išlaužt dangaus vartus

dangus ne čia

dangaus nėra

dangaus gal niekad

ir nebuvo...

 

istorijos pamoka

„...vyne mūsų... vyne mūsų...“

užstringa 40-aisiais šelako plokštelė

lūžta kudirkos smuikas

vėliavų raudonumas

baroko bokštų fone

gyvuliniai vagonai

mes jiems – tik statistika, gyvuliai, fašistai

nors Dievas žino, kas gyvulys, kas žvėris

nors Dievas viską mato –

bet tyli –

raudona lava kanibalų, mankurtų

srūvančios kraujo, degtinės upės

čingischanai naujųjų laikų

„...vyne mūsų... vyne mūsų... vyne mūsų...“

kraujyje (ne vyne) suvilgyta ostija

sušalusia ledo pluta drasko gerklę

„...vyne mūsų... vyne mūsų...“ rauda sena plokštelė

„...vyne mūsų... vyne mūsų...“ griežia ledinės adatos

švilpiant sibiro vėjams

„...vyne mūsų... vyne mūsų... vyne mūsų...“ –

ar dar gyva, ar dar esi?

..........................................

Dievo sušalusi ašara

adata įsirėžia atminty –

penkioms dešimtims metų

užstringa sena šelako plokštelė...

Nida Timinskaitė – aktorė, dramaturgė, vertėja, 2020 m. išleidusi pirmąją poezijos knygą „Tartum“.