× Marijus Gailius Dailėtyrininkei Agnei Narušytei ji – parkų niokotoja, neturinti skonio. Naikintoja ji atrodo ir antropologei Jekaterinai Lavrinec. Teatrologas Vaidas Jauniškis įžiūri jos stulbinamą beskonybę ir neprofesionalumą. Už ką architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė nusipelnė tokio kultūrininkų įvertinimo? Jos ranka lemia Vilniaus viešųjų erdvių funkcinį ir vizualinį likimą. Neseniai Reformatų skveras ir Sapiegų parkas įžiebė karšč...
9 Susidaro įspūdis, kad kažkoks absurdiškas, iracionalus, pykčio kupinas likimas persekioja miestą. Mes, literatūros žmonės, stengiamės šią mintį išplėsti: Sarajevas – tai mūsų šimtmečio metafora. Šimtmečio, kuris prasidėjo nuo šūvių į austrų sosto įpėdinį, čia prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. O baigiasi vėl Sarajeve siaubingu niokojimu. Tačiau ar gebame mąstyti kitaip? Argi ne mes teroro aktui ar nužudymui gatvėje suteikėme aukščiausi...
Kai 1897 m. Briuselyje vyko pasaulinė paroda, Belgijos karalius Leopoldas II sumanė pademonstruoti savo „civilizuojančią misiją“, kurią išsijuosęs vykdė savavališkai pasiskirtoje milžiniškoje Kongo upės baseino teritorijoje. Tervurene šalia Briuselio jis pastatė rūmus, kur eksponavo savo grobį – kultūrinius objektus, kimštus gyvūnus, „žmonių zoologijos sode“ patalpintus žmones vertė rodyti aikčiojantiems europiečiams, kaip „p...
„Stovėdami ir klūpodami išgyvenusieji dairėsi tarp griuvėsių, tačiau numylėtoje erdvėje negalėjo aptikti jokių paminklų ar pastatų.“ Nicholas Shrady. „Paskutinė diena. Rūstybė, sugriovimai ir protas per didįjį žemės drebėjimą Lisabonoje“ „Nežinau, kaip bet kuris gailestingas dievas galėjo leisti tam atsitikti. Ir po tos nakties neatsitiko nieko, dėl ko būčiau apsigalvojęs. Netgi priešingai.“ Heather Morris. „Aušvico tatuiruotojas&...
„Mūsų laikas yra visa ko baigties laikas“, – rašo ispanų filosofė Marina Garcés knygoje „Nueva ilustración radical“ (2017), kviečiančioje naujam radikaliam iliuminizmui. Patyrę modernybės, istorijos ir ideologijų baigtį, mes vis mažiau tikime globalizacija ir jos žadama amžina dabartimi. Dabartimi, kurioje visi planetos gyventojai progresyviai jungiami į prekybinį ekumenizmą, neva užtikrinantį socialinį gerovę. Tačiau toji dabartis šiandi...
Stefano Mancuso (g. 1965) – pasaulinio garso biologas, „International Society for Plant Signaling and Behavior“ steigėjas, dėstė Japonijos, Švedijos, Prancūzijos universitetuose, šiuo metu dėsto Florencijos universitete ir vadovauja tarptautinei vegetacinės neurobiologijos laboratorijai. 2013 m. „New Yorker“ įtraukė St. Mancuso į prestižinį „World Changers“ sąrašą. Jo universitetinis startuolis patentavo „Jellyfish Barge &ndash...
Tekstas apie Sarajevą turėjo atsirasti dar Naujųjų naktį, kai visas miestas pokšėjo nuo fejerverkų. Tąkart kaimynas bosnis nesivargindamas leido petardas tiesiai iš balkono, žybsinčio kaip kvaištelėjusio mokslininko laboratorija. Sarajevas spjaudėsi ugnimi iš visų kampų – akimirka, kita, ir pagaudavai save drebant, jog vėl prasideda karas. Tuščia gatve nulėkė paklaikęs, atgal besigręžiojantis šuo. Visur biro išsigandusios varnos, dar savo ak...
Rašytojo ir dramaturgo Peterio Handke’s sodybos sklypas Pikardijos provincijoje sminga žemyn tarsi slidinėjimo trasa. Visai netoli – kaimo bažnyčia ir kapinės. Jose palaidota neįtikėtinai daug jaunų žmonių. „Tikriausiai tai avarijų aukos, – sako P. Handke, – jie laksto kaip velniai.“ Su rašytoju kalbuosi apie Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisrą ir Europos nelaimę. Ugnės Žilytės piešinys Pone Handke, kur buvote, kai de...
Tiek skaitytojams, tiek ir Vakarų Europos redaktoriams bei leidėjams jau pabodusios niūrios scenos iš komunistinių lagerių ir psichiatrijos ligoninių. Skaitančiajai europietiškai visuomenei jau pabodo ar net įgriso plėtojamos temos apie revoliucionierius bei herojus, visuomenės reformatorius, disidentus ir jų persekiotojus. Ne ką mažiau atsibodo ir tekstuose minimi pilki Rytų Europos miestų pastatai bei nakties tamsoje tykantys grėsmingi juodi automobiliai. Dabar skaitančioji ir i&...
Drago Jančaras – vienas žinomiausių šiuolaikinių slovėnų rašytojų, eseistas ir dramaturgas. Pradėjo rašyti Tito valdomoje Jugoslavijoje, dar studijuodamas Mariboro aukštosios teisės mokykloje, 1974 m. buvo represuotas ir įkalintas už „priešiškos kultūros platinimą“. Nepaisydamas represijų, tęsė literatūrinę veiklą, 1987–1991 m. buvo Slovėnijos PEN klubo pirmininku. 1994 m. dalyvavo „literatūriniame desante“ į apgultą S...