Publicistika


„Teikdami pirmenybę anglų kalbai puoselėjame ne tarptautiškumą, o vienos kalbos ir vieno mąstymo būdo įsigalėjimą“, – rašo lingvistas ir kelių negrožinių knygų autorius Janne Saarikivi. Išsilavinimo filosofija suomių kalba ir periferijų tyrinėjimai padėtų geriau suprasti mus supančią tikrovę. Suomiakalbiai galvoja suomiškai, tačiau neretai procesas vyksta atsainiai, slapta ir gėdijantis. Mokydamiesi universitete, meno akademijoje, netgi rašyd...


Pirmą dalį kviečiame skaityti čia.  Važiuodama taksi iš Šalčininkų į Dieveniškes, rankose varčiau savo naująjį pasą, apžiūrinėjau lenkų tautybės įrašą. Jis vis dar atrodė svetimas, juk tautybė glaudžiai siejasi su kalba, o mano ir lenkų kalbos santykis – netolygus. Vaikystėje gerai kalbėjau lenkiškai, daug laiko praleisdavau su lenkakalbiais seneliais iš tėčio pusės. Senelis, atrodo, lietuviškai net nekalbėjo, bet viską suprato. Neteku...


Ryte per Atlantą pasatų vėjų nešamos Sacharos dulkės tirštai užkloja horizontą. Uždarau visus langus, tačiau dulkės prasismelkia pro mažiausius plyšelius. Nuo jų neįmanoma pasislėpti. Kasmet Bodelė įduba (Depression du Bodélé) Čado šiaurėje, ties pietvakariniu Sacharos pakraščiu, išmeta į atmosferą apie 182 mln. tonų dulkių. Pilkumoje pasislepia kalnai ir vandenynas. Ispanai Afrikos dulkių audrą vadina kalima (calima). Peizažo kismas a...


Su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadove, skaitymo skatinimo kultūros pradininke ir daugelio Lietuvos kultūros politikos tobulinimo idėjų kūrėja bei įgyvendintoja, mokslo populiarinimo knygos „Gintaro kelias“ autore Rūta Kačkute kalbasi Andrius Jakučiūnas. Pažįstu tave pirmiausia kaip vizionierę, nuolat mąsčiusią apie kultūros politikos tobulinimą. Bet pastaraisiais metais tavo veikla labiau susijusi su kultūros politikos įgyvendinimu – vadovauji Lietuvos nacionaliniam muziej...


Prieš keletą metų ruošiausi kelionei į Ameriką ir atvykau į Vilniaus pasų poskyrį pasidaryti paso. Atsisėdau priešais vyresnio amžiaus moterį, ji ilgais nagais klaksėjo per klaviatūrą ir žymėjosi mano atsakymus. Ramų pokalbio ritmą nutraukė jos klausimas: „Ar norite, kad pase būtų įrašyta jūsų tautybė?“ Sutrikau, šis klausimas užklupo netikėtai. Galvoje blaškėsi mintys: ar kas nors atkreips į ją dėmesį, ar ji man trukdys, kam ši inform...


Loico Salfati nuotrauka   Specialiai „Literatūrai ir menui“ rašytojas, laikraščio „Le Monde“ literatūrinio priedo „Le Monde des livres“ redaktoriaus pavaduotojas apžvelgia pasibaigusį Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje. Tikriausiai niekada nesate girdėję apie Šatijon Sen Žano komuną. Tiesą sakant, ir aš jos nepažįstu. Bet taip sutapo, kad vaikystę praleidau tame pačiame departamente Prancūzijos pietryčiuose –...


× Dovydas Kiauleikis Karo apžvalgininko, į atsargą išėjusio specialiųjų operacijų pajėgų karininko, gynybos ir saugumo eksperto Aurimo Navio mintys apie kultūros vaidmenį karo prevencijoje. Vis girdime, kad kultūra yra labai svarbi sritis nacionaliniam saugumui. Kaip konkrečiai? Kultūra yra minkštoji karo dalis, kuri pateisina fizinį karą. Kultūra gali būti tokia kaip Rusijos – ekspansinė. Tad savo saugumo, gynybos programose turime įsivardyti, ką daryti su ši...


Kalba, pasakyta atsiimant Haroldo Pinterio premiją. Arundhati Roy yra indų rašytoja ir politinė aktyvistė. 1997 m. ji buvo apdovanota Bookerio premija už romaną „Mažmožių dievas“, o 2024 m. jai skirta PEN klubo teikiama H. Pinterio premija. Šia premija laureatas dalijasi su „Drąsos rašytoju“, renkamu bendru laureato ir PEN klubo komiteto sutarimu. Ji skiriama „rašytojui, kuris buvo persekiojamas dėl pasisakymo apie savo įsitikinimus&ldqu...


Kalbėdamasi su meno „burbulo“ kolegomis iš skirtingų šalių apie ilgai trunkantį ukrainiečių laisvinimąsi iš imperinės Rusijos įtakos, daugybę metų susidurdavau ne tiek su nepritarimu ar nesupratimu, kiek su tam tikru neišsakomu liūdesiu ir skriauda. Tokiu neįvardijamu intektualiniu tinguliu. Na, kaipgi šitaip: negi dabar visko reikia mokytis iš naujo, keisti žiūros tašką? Vėl kuriam laikui prarasti išmanymą, pripažinti ir nuo&sc...


  × Sergio C. Fanjul Vienas iš žymiausių šiuolaikinių filosofų Byungas-Chulas Hanas tęsia savo kryžiaus žygį prieš išmaniuosius telefonus. Jo manymu, jie tapo skaitmeninio pavergimo įrankiu, sukeliančiu priklausomybę. Išskirtiniame interviu leidiniui „El País“ rašytojas teigia, kad kapitalizmas turi būti sutramdytas ir humanizuotas. Korėjiečių kilmės Vokietijoje gyvenantis mąstytojas tvirtina, kad materialusis pasaulis, s...