Ankstyvą šių metų pavasarį Romos Liaudies aikštėje susirinko 50 tūkstančių žmonių. Dominavo Europos Sąjungos vėliavos: minia nusidažė mėlynai, švytėjo geltonos žvaigždutės. Šie žmonės atsiliepė į rašytojo ir žurnalisto Michele Serros kvietimą susitikti ir išreikšti tikėjimą Europa. Tiek atsiliepusiųjų į tokį abstraktų kvietimą daug ką nustebino ir suteikė vilties, kad europietiškas mąstymas ir vertybės dar svarbios. Po renginio raš...
Žvelgiant į ateitį iš skirtingų perspektyvų. Jau per vėlu, kova su klimato kaita pralaimėta. David Suzuki, 2025 m. liepos 2 d. Kai liepos antrąją išgirdau Davidą Suzuki sakant, kad jau per vėlu, smilkiniuose tvyrojusi įtampa nuslūgo, pajutau kūną užplūstantį malonų liūdesį, ne tamsų ir stingdantį, o atpalaiduojantį, kaip nutinka klausant Ninos Simone. Tik tarsi girdėčiau muziką ne ausimis, o pėdomis, įmerktomis į ežerą tą pirmą pagaliau tikrai karštą vasar...
Kaip žmonija brandina lūkesčius ateičiai. Jei užsimanytume pasišnekučiuoti su žmonėmis iš ateities, labai pasistengus mums galbūt pavyktų. Greičiausiai užtektų politinės galios įrankių ar solidžių finansinių resursų – nereikėtų jokios burtų lazdelės. Tie žmonės gyvena čia pat Žemėje, o visa mūsų rūšies ateitis in a nutshell, anot kai kurių progresą apmąstančių teoretikų, yra dabar. Tiesiog ji netolygiai pasiskirsčiusi. Vieni Homo sapiens atstovai planuoja dar vieną ko...
„Neturėk vaikų“, – kartą Pulitzerio premijos laureatui (2001 m.) ir keturiolikos knygų autoriui Michaelui Chabonui pasakė žymus rašytojas. „Kiekvienas jų yra romanas, kurio niekada neparašysi.“ Šiame tekste M. Chabonas (keturių vaikų tėvas) svarsto, ką prarado, nusprendęs šio patarimo neklausyti. Viename literatų susitikime, vasarą prieš pasirodant pirmajam mano romanui, likau akis į akį su rašytoju, kuriuo žavėjausi....
Didysis gyvenimas yra panašus į gigantiškus pasakojimus: jie tave bando užvaldyti, pavergti raidės disciplinai, valdingai vizijai, alinančiai misijai, o už paklusimą žada nemirtingumą ar bent jau vietą istorijos vadovėlyje ir garbės lentą ant kokio seno namo sienos. Už tai didžiojo gyvenimo idėja reikalauja visapusiško pasiaukojimo, įvairovės ir pagundų išsižadėjimo. Pasikliauti didžiaisiais pasakojimais yra tarsi žaisti kazino rulete: gali viską pastatyti ant vieno s...
Lipdukai kaip gatvės meno žanras. Prasitaręs, kad man įdomiausia gatvės meno šaka yra lipdukai, dažnai sulaukiu komentaro: „Niekad neatkreipiau dėmesio į lipdukus, jų nepastebėdavau.“ Menininkė, antropologė Alice Clough šį lipdukų nepastebėjimo fenomeną pavadino „miestietiška atskirtimi“ (urban disengagement) – fizinės vietos nesuvokimu, baime ir izoliacija vis labiau nuasmenintame ir technologiškame pasaulyje. Laimei, iš naujo at...
Asmeninio archyvo nuotr. Prieš valandėlę man paskambino tėvas ir pasakė, kad turiu brolį. Tėvu nepasitikiu jau nuo trylikos metų, kai grįžęs iš kelionės po Italiją, Prancūziją ir Maltą jis padovanojo man polaroidinę nuotrauką, kurioje jis prie kažkokios pilies, palmių fone stovi apsikabinęs aukštą juodaodį su saulės akiniais ir kepure: čia tau, sūnau, nuotrauka su Maiklu Džordanu! Tikėjau, kad toje nuotraukoje su mano tėvu stovintis ir jį apkabinęs vyras yra tikra...
Užrašai apie Lietuvos kultūrą užsienio kontekste. Praėjusią vasarą Klaipėdoje, indų restorane, netikėtai susimąsčiau apie Lietuvos kultūros vaizdą užsienio kontekste. Keturiese susėdome papietauti: aš ir trys prancūzai. Vienas – radikalus kairuolis, du – nuosaikesni, arčiau centro. Išgirdę mano klausimą „Kas jus domina šiandieniame Lietuvos kultūros lauke?“, visi kaip vienas išraudę įsismarkavo aiškinti, kad mes, lietuvia...
2023-iųjų vasarį paskambino Zigmas ir paprašė parašyti „Litmeniui“ apie karo metines. Sutikau. Tuo metu buvau Lvive, prieš trejetą mėnesių buvo atkovotas Chersonas, okupantai išvyti iš Kyjivo, Černigivo, Charkivo sričių. Laukėme vasaros kontrpuolimo, kurio metu ukrainiečiai planavo atsiimti visas okupuotas žemes, šmaikštūs dailininkai paišė plakatus, kviečiančius į paplūdimio diskotekas vasarą Krymo pusiasalyje, roko grupės plė&...
Žygimanto Gedvilos nuotr. Eižėjant senajai pasaulio tvarkai, ateitis atrodo kaip niekad miglota. Šią būseną lydi didžiulis nesaugumo jausmas. Nemažą vaidmenį čia vaidina ir priešiška propaganda, ir mūsų nelabai sėkmingi bandymai ją demaskuoti. Nelabai sėkmingi, nes įžūlaus akiplėšiško melo neįmanoma paneigti faktais. Vis dėlto situacija ne tokia ir prasta: Geopolitikos ir saugumo studijų centro rengiamo „Demokratijos tvarumo barometro“ &s...