× Virginija Cibarauskė Dainą Opolskaitę (g. 1979) drąsiai galima vadinti ryškiausia nūdienos kartos noveliste – antroji prozos knyga „Dienų piramidės“ apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija, pateko į Metų knygos rinkimų prozos penketuką. Skaitytojų bei kritikų pripažinimo sulaukė ir D. Opolskaitės romanai paaugliams. Kalbamės apie šiandienos novelę bei leidybos situaciją Lietuvoje, iš literatūros lauko eliminuojančią smulkiosios prozos atsto...
Ką tokio įspūdingo ir kitoniško apie Frankfurto knygų mugę (spalio 16–20 d.) gali parašyti, kai tau ant kulnų lipa profesionaliausias literatūros žurnalistas Lietuvoje? Tiksliau, ne ant kulnų, o žygiuoja gerokai avangarde, selfinasi su didžiausiomis mugės žvaigždėmis, dalyvauja renginiuose ir kasdien lepina publiką reportažais iš susitikimų. Aš gyvo Karlo Oves Knausgårdo nemačiau, pačiupinėjau tik Olgą Tokarczuk, penkioms minutėms stabtelėjusią kaimyn...
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo svarstymui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatymo projektą. Jis numato, kad jau nuo 2020 m. sausio 1-osios 20 proc. tarifu bus apmokestintos visos nereguliarios pajamos, taip pat ir pajamos dirbančių pagal autorines sutartis ir honorarus. Nors mokesčių didinimas argumentuojamas pensininkų skurdo mažinimu, bazinės pensijos didinimu ir valstybės biudžeto pildymu, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) mano, jog kuriant įstatymo projektą nebuvo įvertintos...
Dar užpernai Davidas Wallace’as-Wellsas nepasakė nieko, ko nežinotų skaitytojai ar pasaulio lyderiai, prieš mėnesį susibūrę į dar vieną nuviliantį JT viršūnių susitikimą dėl klimato. Tuomet „New York Magazine“ puslapiuose pasirodęs D. Wallace’o-Wellso straipsnis „The Uninhabitable Earth“ („Gyventi netinkama Žemė“) nubloškė skaitytoją į galimą apokaliptinę ateitį. Straipsnio autorius, remdamasis gausia moksline medžiaga, pateikė...
Jei staiga nustotume arę, sodinę, tręšę, naikinę kenkėjus ir rinkę derlių; jei paleistume penimas ožkas, avis, kiaules, paukščius, triušius, jūrų kiaulytes, iguanas ir aligatorius – ar tos žemės sugrįžtų į ankstesnę būseną? Ar mes bent įsivaizduojame, kaip jos atrodė? Alan Weisman. „Pasaulis be mūsų“ I Amerikiečių rašytojas Tomas Perrotta romane „The Leftovers“ („Likusieji“, 2011) pasakoja, kaip sk...
Kadaise a. a. Skirmantas Valiulis, diplomatiškai pakutendamas padus, sugebėdavo greitai perbėgti visos savaitės televizijos programą. Jo kultūringą kritiką reikėdavo išskaityti tarp eilučių. Žavėjausi kolega, net užeidavo noras „patikrinti“ dar nematytą TV laidą. Dabar apie beviltišką televiziją, jos kvailas žvaigždes ir žiūrovus vieną kitą juodą perlą išmeta Jonas Ūbis. Tačiau vien juoda lietuviams, atrodo, jau įkyrėjo. Pareigingai prisėdau ir patyrinėja...
Spalio 15 d. „Booker“ premija įteikta dviem rašytojoms. Kanadietė Margaret Atwood įvertinta už romaną „Liudijimai“ („The Testaments“), „Tarnaitės pasakojimas“ tęsinį, o britė Bernardine Evaristo – už „Mergaitė, moteris, kita“ („Girl, Woman, Other“). M. Atwood tapo pirmąja moterimi, dusyk apdovanota šia premija, – pirmą kartą apdovanota 2000 m. už knygą „Aklasis žudikas“ („Alma litt...
Iš dienoraščio su data2019-10-19 Ryte ant pečiaus kepiau vilkiukui varškėčius, išėjo neblogi – purūs. Sukasiau dar likusias lysves ir jau nusenusias avietes. Roviau. Pasodinau žieminius česnakus. Sako, reikia sodint mėnesį prieš užšalant, bet dabar, kai tas klimatas taip stumdosi – nebesuprasi, kada kas, kur česnakai, kur svogūnai, o kur griežčiai. Pabarsčiau pelenais. Profilaktiškai sveika pelenais pasibarstyti galvą ir sau...
× Nikodem Szczyglowski Jurijus Andruchovičius (g. 1960 m. Stanislave, dab. Ivano Frankivske) – ukrainiečių rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas, Ukrainos rašytojų asociacijos viceprezidentas, daugelio nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų laureatas, vienas ryškiausių šalies intelektualų ir kultūros veikėjų. Man jis visuomet buvo Vidurio Europos balsu Ukrainoje, toje (labiau įsivaizduojamoje nei tikroje) Ukrainoje, kurioje, kaip pats rašė &bdqu...
Ruduo – tai laikas, kai ne tik pradedami nauji mokslo metai, bet ir apžvelgiami tam tikri rezultatai, planuojamos naujos kryptys ir užgimsta idėjos, o viltys, kad pokyčiai pajudės trokštama kryptimi, dar nepalaidotos po įvairiais naujais dokumentais ir potvarkiais. Vis dėlto jie pasirodo kaip rudeniniai lapai po šalnos – iš pradžių vienas kitas, paskui kaip sūkuriuojantis vėjo šuoras, o tada jau ruda, lipni pliurzė, į kurią neatsargiai įmynus galima ne tik...