Publicistika


  Liudo Parulskio nuotr.     – O, čia mūsų numeris. Kuris langelis? – Pirmas. Interesantų pora nuėjo prie pirmo ir vienintelio langelio. Už stiklo sėdinti specialistė šūktelėjo ir pamojavo ranka. Vyras paspaudė mygtuką su užrašu „Mikrofonas“, bet nieko neįvyko. Specialistė pakilo nuo stalo ir atidarė duris. – Aš juk jums mojau eiti pro duris. Mikrofonas neveikia. Sėskit, tilpsim visi, ne pirmas kartas. Kuo galiu padėti?...


1996-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatė Wisława Szymborska 1953–1981 m. dirbo Krokuvoje leistame savaitraštyje „Życie Literackie“. Ji buvo poezijos skyriaus redaktorė, turėjo rubriką „Neprivalomi skaitiniai“ (šio ciklo feljetonus vėliau rašė ir kituose periodiniuose leidiniuose, feljetonai kelis kartus pasirodė knygos pavidalu, o 2015 m. išėjo visų 562 tekstų rinkinys) ir tvarkė skyrelį „Literatūrinis paštas“, ku...


x Sara Poisson   Kiekvieno mūsų gyvenimas priklauso nuo to, kaip kalbame ir kalbamės. Kaip patys sau mintyse pasakojame savo istorijas. Kaip gebame kalbėtis su artimaisiais. Svarbu, kaip kalba politikai, jų oponentai, ką iš jų pasisakymų pasiima rinkėjai. Jeigu žodžiai nieko nereikštų, vien už tai, kas pasakyta ar parašyta, nebūtų susidorojama autoritarinėse valstybėse. Vis dėlto žodžio laisvę praktikuojančiai demokratijai tam tikra kalbos atmaina kelia kitokių rimtų...


Danų filosofo, rašytojo, teologo Søreno Kierkegaard’o (1813–1855) „Arba, arba“ („Enten-eller“, 1843) yra dviejų tomų veikalas, tarsi dviejų skirtingas pasaulėžiūras turinčių draugų dialogas, atskleidžiantis įtampą tarp estetinės ir etinės egzistencijos. Pateikiame ištrauką iš antrosios „Arba, arba“ dalies, pristatančios etinę stadiją ir jos reikalaujamą būtinybę pasirinkti, įsipareigoti, užuot vaikiusis pavienių akimirkų...


Sezoninė migracija – kodėl šis paprastas mobilumo reiškinys vis dėlto yra politiškas. Jau lapkritis, Vilniaus gatvėse nebesutinku migruojančių paukščių. Kai kuriuos jų seku per instagramą, man smalsu, kokį saulėtą kraštą šiemet pasirinko savo darbostogoms, ar keliauja, ar ilgesniam laikui nutūpė. Kai kurie nuolat, metai iš metų skrenda ten pat. Ne tik patys skrenda, bet ir kitus vilioja, prisipirkę būstų kviečia siūlydami palankias nuomos k...


Kartvelų filosofas Merabas Mamardašvili (1930–1990) Vilniuje 1981 m. skaitė paskaitas Filosofijos, kultūros ir teisės institute. Filosofas dėstė savo socialumo sampratą nagrinėdamas sudėtingus visuomenės struktūros, jos funkcionavimo ir mąstymo tarpusavio ryšius. Paskaitų pagrindu 2009 m. pasirodė knyga, kurią kitais metais leidykla „Hubris“ planuoja išleisti lietuviškai. Pateikiame pirmosios paskaitos ištrauką.    Merabas Mamard...


Ilmės Vyšniauskaitės / „Operomanija“ nuotr.   Rašymo pradžia man neatsiejama nuo nerimo, ypač jeigu tai didesnės apimties nei straipsnis ar esė kūrinys – pjesė, prozos knyga. Bijau pradėti, nes žinau, kad pasirinkusi vieną arba kitą kryptį prarasiu galimybę kitų, galimai geresnių versijų, ir jos liks neužrašytos. Tiesa, nuo perfekcionizmo apgydė ilgametė terapija ir perdegimas, nuo savo veiklos sureikšminimo ir griežtumo sau &ndash...


Alaa Alqaisi – vertėja, vertimo tyrėja, redaktorė, kritikė, eseistė, tekstų kūrėja. Jos autoriniai tekstai spausdinami literatūrinėse tinklavietėse „Literary Hub“, „Arab Lit Quarterly“, vertimo tyrėjos ir teoretikės Monos Baker tinklaraštyje. Gyvena Gazoje. Dėkoju autorei už išskirtinį leidimą skelbti jos teksto vertimą. Vertėja    Skėrių nusiaubtas diemedis, Palestina, 1915. Kongreso bibliotekos rinkinių nuotr.   Dar gerokai pri...


Lauros Vansevičienės nuotr.   Idioma „dramblys kambaryje“, nurodanti į akivaizdžiai didelę, bet visų ignoruojamą problemą, susiformavo maždaug XIX a. pradžioje, kai šių egzotiškų gyvūnų, iki tol į visuomenę žvelgusių vien iš keliautojų pasakojimų, atsirado Europos zoologijos soduose ar trofėjų kolekcijose. Nors idiomos genezė aptinkama britų vykdytos ekspansijos ir kolonializmo laikotarpiu, jos nuolatinė vartosena bei reikšmių laukas nusistovi pan...


2025 m. balandžio 6 d. Masos kolonijoje, Toskanoje, vis dar rengiamos vasaros stovyklos. Alasijaus kolonija (Ligūrija) virto šeimų pensionu. Katolikoje, netoli Riminio, vietos kolonija tapo akvariumu, o Pizos apylinkėse – prabangiais poilsio namais. Tačiau, be šių retų išimčių, architektūrinis (ir ne tik) paveldas merdėja visų akyse. Idėjos ateičiai? Toskanoje bandoma šias kolonijas atgaivinti.   Kolonija „Torre Fiat“ Masoje, šiandie...