Publicistika


× Jurga Tumasonytė   Šį kartą apie knygas kalbėjausi su vaikais, buvo įdomu sužinoti, kokias knygas jie mėgsta, ką mano apie rašytojus ir daugelį kitų mane, kaip suaugusią, gluminančių dalykų, tarkime, žiaurumą pasakose. Į klausimus sutiko atsakyti skirtingo amžiaus skaitytojai – Sara Vildžiūnaitė (14 m.), Ūla Jurevičiūtė (10 m.) ir Gangas Brazauskas (8 m.)   Autorė - Ūla Jurevičiūtė   Kada išmokai skaityti? Ūla. Darželyje turėjau draugę, ku...


× Jurga Tumasonytė   Lapkričio 16–19 d. Vilniuje vyko „Kūrėjų sala“ – vaikų literatūros industrijos renginys vaikų knygų kūrėjams, agentams, leidėjams ir studentams. Šių metų tema – žmogaus teisės ir įvairovė vaikų literatūroje. Kalbėta apie stereotipus ir jų laužymą, migracijos, negalios, lyčių temas literatūroje. Patirčių (know-how) dienoje, organizuojamoje kartu su „Pop Up Projects“ (Didžioji Britanija), dalyviai dalinosi savo pati...


Kai su latvių bestselerio „Mane vadina Kalendoriumi“ autoriumi Andriu Kalnuozuolu elektroniniu paštu sutarėme susitikimo laiką, jis dar pridėjo pastabą: „You have a nameday today by Latvian calendar. No joke.“ („Tavo vardadienis šiandien pagal latvišką kalendorių. Nejuokauju.“) Vardadienių žinojimas – pagrindinė romano herojaus Oskaro savybė ir didžiausias talentas. Jis yra tylenis sociofobas, o vardadienių išmanymas –...


Didžiam stebėtojui, egzistencialistui ir šamanui Werneriui Herzogui rugsėjį sukako 80 metų. Neseniai pasirodžiusioje autobiografijoje jis atskleidžia glaudų rašymo ir režisūros ryšį savo kūryboje.     Werneris Herzogas ne kartą yra sakęs, kad jį pergyvens ne filmai, o knygos. Mačiusiems jo filmus „Šrošekas“ („Stroszek“, 1977), „Agirė, Dievo rūstybė“ (1972), „Fickaraldas“ (1982), „Voicekas&ldqu...


„Šeima yra dezinformacijos lopšys“, – vis pastebi veikėjai naujame režisieriaus Noah Baumbacho filme pagal Dono DeLillo knygą „Baltas triukšmas“ („White Noise“). Šeiminės komunikacijos šablonai niekada nenuvilia: emociškai nepasiekiamas vyras, nuolat šaukianti ir pavargusi mama, niekieno neišklausyti ir nesuprasti paaugliai. Tie žmonės, kurie turėtų mus suprasti geriausiai, atrodo, labiausiai mūsų i...


× Lina Laura Švedaitė   Su kino kūrėju ir visuomenės veikėju Romu Zabarausku kalbamės apie šiandienius kino industrijos ypatumus. Ir jeigu šis pokalbis būtų filmas, stambiame plane matytume, kaip Romas kartais nutyla, sveria žodžius, dirsteli po stalu. Paradoksalu, tekste šito nematyti. Lapkričio pradžioje „LRT plius“ rodys du jo filmus – „Advokatas“ (2020) ir „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (2016).     K...


Sėdžiu prie tuščio popieriaus lapo, o mintimis esu nusikėlęs į vaikystę. Vaikai paprašė trumpai pakomentuoti piešinėlį „Kiemas“, kurį laisvalaikiu nupiešiau. Bandžiau pavaizduoti kieme praleistas vaikystės dienas. Viskas sudaryta iš fragmentų, bet tokia turbūt ir yra mūsų atmintis... Dažniausiai į jį užsuku prabėgomis, nekreipdamas dėmesio į šį pilką, apleistą, nykų kampą ir šalia esančio namo sienas, jau šešias de&scaro...


Specialiai „Literatūrai ir menui“   Skiriamieji barjerai, patikros punktai, vaizdo stebėjimo kameros – okupuotose Palestinos teritorijose mus pasitinka šie skiriamieji kraštovaizdžio bruožai. Plačiai išsibarstę izraeliečių forpostai sudaro painų raizginį, kuriame įstrigę gyvena 3 mln. Vakarų Kranto palestiniečių. Apie Izraelio kontrolę byloja tirštas draudimo ženklų voratinklis ir kasdien virš „jautrių teritorijų“ patruliuoj...


Iranas man siejosi su laisve, feminizmu, menu, aistra žinioms ir drąsa priešintis. Jei ne barzdotų dėdžių moralai ant sienų, būčiau iš viso pamiršusi, kas yra valdžioje. Žmonės Irane turi du gyvenimus: viešą ir privatų, kai nuo galvų krenta hidžabai, per VPN’ą žiūrimos užsienio naujienos, šokami persiški šokiai, dykumose vyksta slapti reivai. Iranas yra toks jaunas, kupinas nepaaiškinamos sprogstamos energijos. Lietuviai kartais net...


„Šiaurės vasara“ šiemet skatina gręžtis į gyvūnus ir Kitus ir taip atveria neišsemiamą paletę diskusijoms tiek apie santykį su šalia mūsų esančiais augintiniais, tiek su gamta plačiąja prasme. Ypač plati atrodo Kitų kategorija, siūlanti kalbėti atsisakant antropocentristinio žvilgsnio (kad ir kaip nepatogu tai atrodytų) ar gręžtis į savo ir svetimo sampratas. Vienos šių temų jau randa vietą tyrimuose Lietuvoje, kitos atrodo tiesiog egzotizmais, tači...