Birutė Pūkelevičiūtė. „Auksinis pjūties metas...“

Rugpjūčio 12 dieną Birutei Pūkelevičiūtei būtų sukakę 90 metų

 

* * *

Auksinis pjūties metas.
Varpos jau pasmerktos ir pjautuvai pasiren-
gę. Kaip budeliai. Valtys grįžta apsunkusios.
Malūnai suglaudžia pilkus sparnus.

– Aš esu smulkus mainikautojas: savo žibu-
rį maitinu pigia alyva ir dėviu gelsvo šil-
ko šlepetes. Kodėl mane šauki?
Iki šiol aš prekiavau sena gelumbe ir paauk-
sintom žvakidėm. Vakarais sustodavau ant
tilto ir skaičiuodavau varinius grašius. Tiltas
baltas ir išlenktas kaip rykštė.
Ar tikrai man reikia eiti?
Mano langai buvo žemi ir namas nebaltintas.
Bet liūdna ir mažose laidotuvėse.
Miškas ošia kaip nesvetinga katedra. Nepa-
žįstamos psalmės rūsčios.

Gerai, aš susirasiu raudonas kelionės pušnis.

 

Birutė Pūkelevičiūtė. Metūgės: eilėraščiai. – Toronto: Baltija, 1952.

Ūla Norvilaitė. „Angelas“

 

Draugai