Nors vyrauji čia, permainingas vėjau,
nors moterauji, kvykianti minia,
kenčiau vis tiek labiau, negu kentėjau
tėvynėje, ištrynusioj mane.
Lietuviai trinas ir neišsirovę.
Imk talpią terbą, ubage, gražiai
eik į save, į Lietuvą, tikrovę,
kur ūkia slibinai lyg garvežiai.
Pelkynų prasmės, beprasmybių girios.
Kur susilieta, ten ir Lietuva.
Galbūt jos tiek, kiek tu, už ją nemiręs,
nugyveni, kiek ji tavy gyva.