Patricija Šmit. Elzbieta

Jūs žinot apie juos viską –
kaip veikia vieno protas kaip kito
žinot vietas kur geriau nesilankyti
ir žmones kurių vengti reikia

vaistininkės tikslumu nutuokiat
ką reiškia tas nepaliaujamas plepumas
ir kurios santuokos nebus laimingos

žvelgdama į brolio draugus žinot
kas tikras rašytojas – talentas iš dangaus –
tas kuris rašo širdimi
o kas tik šiaip taip išsirašė
ir paliko niekam nereikalingus tomus

žinot koks sielos skrydis
virpant tyram balsui bažnyčios skliautuos
                                     anksčiausią rytą

ir – koks nuopuolis
          pro sukąstus dantis
įsakantis pasiimt svetimus kilimus

žinot kad Jūsų vaikai niekuo Jums neprilygs –
nei amžiumi nei proto aiškumu

sulaukusi šimto metų akla
sudėliojat lygiom eilėmis obuolių skilteles
ant baltų popieriaus lapų džiovinimui
tardama kad sugriūva valstybių tvarka
dėl atmestinai atliekamo darbo
tamsiai mėlyną naktį žvelgdama į baltus debesis virš apšviestos
mūsų miestelio bažnyčios galvoju ar grįšit kada į šią žemę

 

Rūtos Kačkutės siuvinėtas knygos skirtukas. „Ka puikiai žinojo gyvenimą esant bereikšme atsitiktinių įvykių virtine.“ (Orhan Pamuk. „Sniegas“)