Jaunius Kulnys. Juodoji lelija

1.
rodosi jau į padus įsigėrė
tas aštrus ir krauju apšlakstytas
balto vieškelio dulkių kvapas

rodosi esu šimtakojis
lėtai ropojantis
į mirties kedrų slėnį

pagal muziką ratų dunksėjimo
per prasmegusiųjų atodūsius
raudas ir giesmes ir sopulį

kurs užliejo mane ir tave
ir juos
nuo dangaus iki žemės
ir atgalios

2.
moteris basa – kaip lunatikė – akys
ir kojos sugeltos – žybsi žaizdų sopuliais
plaukai palaidi
su kūdikiu – lyg iš Testamento – ant rankų
šitame painių kelių labirinte
kiekviename žingsnyje pralaimėjimo slogutis

įrašytas šimtmečiais dūluojančios taigos
ošime – dunda griaustinis
lyg norėtų paneigti būsimą amžiną tylą

lyg bandytų paneigti
kūdikio verksmą
dabar

3.
pro aukštus mėnesio vartus
išplaukia
sidabro debesis
su juodųjų lelijų darželiu –

skinkite kas pakeliat rankas

Tremtinių vaikai žaidžia ant geležinkelio. Manos rajono Širokij Log kaimas, Krasnojarsko kr., Rusija, 1954 m. Kazio Vilimo nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA.0-128939)