VYTAUTAS RUBAVIČIUS

Tuščias
popieriaus lapas –
speigiantys tyrai

perskelia
mirksnio mestas šešėlis
iš ateities

ir baudžiasi pilkos
senų karių vėlės padangėj
alkanos skausmo

gretos tankėja
smelkiasi vienos per kitą
žaizdõs

neteistos
ir neatleistos linguoja
į visas amžinybės puses