Prasidėjusi vasara, kuri nedžiugina saule ir šiluma, džiazo muzikos mylėtojus aštuonioliktąjį kartą sukvietė į Klaipėdos pilies džiazo festivalį. Tris dienas trukęs tarptautinio masto festivalis buvo tarsi vasaros sezono atidarymas. Pliaupiantis lietus, šaltas vėjas ir dar prastesnių orų prognozės neišgąsdino klausytojų. Renginiuose buvo pilna šėlstančių aistruolių iš įvairiausių miestų, o atlikėjai, entuziastingos publikos prašomi, mielai grojo bisus.

Šiais metais į šventę atvyko gausybė pasaulinių džiazo žvaigždžių, pritraukusių ir savo gerbėjų būrius ne tik iš Lietuvos.
Pasaulyje puikiai žinomi atlikėjai „The Brazz Brothers" (Norvegija) Teatro aikštėje paliko tikrai didelį įspūdį, bet koncertui trūko šiek tiek daugiau gyvybės. Tikriausiai dėl pasirinkto per lėto ir slopinančio tempo. Iš pirmo žvilgsnio per kraštus besiliejanti energija vis atslūgdavo, palikdama neišpildytas emocijas... Didžiausią įspūdį jų pasirodyme paliko kūrybiškas būgnininko solo, pagyvinęs visą norvegų programą. Jis panaudojo garso vėlavimo efektą, kai pagrojama vienu instrumentu, paskui tą patį ritmą kitu instrumentu, dar kitu, ir taip susidarė įspūdis, kad groja visas būgnininkų orkestras. Vienu metu, pradedant fonuoti pasirodymą, garsas buvo tapęs per stiprus, bet čia norėtųsi pagirti garso režisierių Ričardą Baltuonį, žaibiškai sureagavusį ir profesionaliai susitvarkiusį problemą. Grupės pasirodymui geros nuotaikos pliūpsnį įžiebė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Neištvėręs jis čiupo savo trimitą, užgrojo kartu su norvegų atlikėjais, neleido slopinti tempo, išjudino publiką ir visus įkaitino šokti.
Labai didelį įspūdį paliko rusų saksofonistas Igoris Butmanas, pasirodęs kartu su Kauno Bigbendu. Daugelyje improvizacijų atlikėjas vadovavosi koliažo principu. Jis naudojo žinomų melodijų nuotrupas, kurios skatino jas visaip modifikuoti – iš to išėjo kūrybiškos kompozicijos. Pasirodymo metu skambėjo nemažai rusų liaudies melodijų ir net Brėmeno muzikantų tema. Publika džiazavo kartu.
Koncertai tradiciškai vyko po atviru dangumi, išskyrus jam session, kurie buvo organizuojami Švyturio menų doke. Visi Teatro aikštėje vykę pasirodymai buvo profesionaliai įgarsinti, o menų doke – atvirkščiai. Buvo šiek tiek sunku suprasti garsą, scenoje ir salėje jautėsi sumaištis. Nepaisant nesklandumų, atlikėjai grojo išradingai, girdėjome daug improvizacijų ir profesionalaus grojimo.
Be muzikinių pasirodymų, ypatingas įvykis buvo tai, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalis miestui padovanojo skulptūrą „Fortepijonas – banga", sukurtą Klaipėdoje gimusio skulptoriaus Vlado Kančiausko. Ant skulptūros užrašyta: „Jeigu erdvė turi protą ir suvokia, kaip joje savo vietas yra suradę daiktai, tai galiu turėti vilties, kad kai kurie iš šių kvadratinių metrų prisimena mane su meile. Juolab dabar, kai juos mina kitos kojos..."
Miestas visą savaitgalį buvo prisipildęs džiazo dvasios, ore tvyrojo lengva, improvizacinė muzika. Jau nuo pat penktadienio ryto buvo juntamas nekantrus prasidėsiančio festivalio laukimas.
Festivalis yra energijos užtaisas. Jo atmosferą kuria ne tik profesionalūs atlikėjai ir aistringi klausytojai, bet ir turtingą istorija turinti uostamiesčio dvasia. Renginiai dovanoja gerą nuotaiką ir puikų laisvalaikį, įkvepia kūrybiškumo ir suteikia vidinę laisvę. Reikėtų paminėti, kad prieš kelerius metus festivalis buvo šiek tiek „užsnūdęs", o dabar atsigavo, vėl yra galingas. Ko gera, tai yra finansavimo klausimas, tad festivalio organizatoriams norėtųsi palinkėti pastebimo finansavimo, neišsemiamos stiprybės ir išradingumo. Juk festivalio šūkis – „Gera muzika – geriems žmonėms".