Kinas

Prieš porą dienų „Iki Minske“, Žirmūnuose, mačiau, kaip iš karpių baseino ant grindų iššoko karpis. Buvo vėlu, aplink jokių darbuotojų, tik pagyvenęs vyriškis, tuoj ėmęsis tą karpį gaudyti. Karpis buvo slidus it žuvis. Iš ketvirto karto vyriškis pačiupo jį ir sportišku judesiu įsviedė atgal į vandenį. Patenkintas savimi, netgi nušvitęs nužingsniavo toliau. Jei ne kasdien, tai praktiškai kas ant­rą dieną šitame rajone, apstatytame keistais monolitais, įvyksta šioks ar toks apsireiškimas. Niūri...


Iš Tbilisio kilęs Rati Oneli nebuvo nieko girdėjęs apie Čiaturą – Kaukazo kalnuose Gruzijoje įsikūrusį šachtų miestelį. Tačiau užteko kelių nuotraukų, kad ten nuvyktų. Ir kelių pirmųjų dienų, kad ryžtųsi palikti Niujorką ir ten apsigyventi. Kasyklų išraustas miestelis kažkada garsėjo didžiausiais pasaulyje mangano rūdos ištekliais. Čiaturoje dirbo per 4 tūkst. kalnakasių. Norėdami pademonstruoti sėkmingą pramonę sovietai į jį netgi atgabendavo turistų. O kalnakasiai kasdien rizikuodavo gyvybe, ...


Mūsų kino teatrų ekranuose rodomas Rusijos filmas lietuviška tematika „Šaltasis tango“ („Холодное танго“, 2017), kurtas Lietuvoje su keliais lietuvių aktoriais, masuote, kūrybinės grupės darbuotojais. Filmo režisierius Pavelas Čiuchrajus kažkaip sugebėjo išlaviruoti ir aštriai prabilti apie karo metus Lietuvoje. Jo garsiajam tėvui Grigorijui Čiuchrajui („Baladė apie kareivį“, 1959), irgi mėginusiam kadaise atvirai kalbėti apie stalinizmą filme „Giedras dangus“ („Чистое небо“, 1961), tai pavyko n...


Maniau, jog domiuosi kinu ir šį bei tą apie jį išmanau – užtektinai žmogui, kuris tiesiogiai ir per profesiją su šia medija nėra susijęs. Taip maniau, kol neatsikraustė naujas butiokas, kuris (su kinu tiesiog irgi nesusijęs) iš tikrųjų juo domisi. Vis dėlto būtent aš jau ant­rus metus iš eilės nuvažiavau į „Meno avilio“ organizuojamą kino stovyklą. Iš tikrųjų besidomintiems žmonėms važinėti į teminius sambūrius turbūt nėra poreikio – jie savus informacijos šaltinius jau išgryninę. Šįkart stovykl...


„Šerkšno“ pradžioje Roko draugelis paprašo nuvežti krovinį į Ukrainą. Šiaip sau, susitikęs gatvėje, ant staigiųjų. Po kelių aplinkybinių frazių Rokas klausia: ten... karas vyksta? Bičiulis, nervingai juokdamasis, atsako: nu, jo, neramumai. Filmas dar tik prasideda, švari lenta. Roko klausimas natūralus ir įtikinamai uždelstas. Jis ir žino, ir nežino, kad Ukrainoje vyksta karas. Ir rūpinasi, ir ignoruoja visa tai, kaip ir daugybę kitų pasaulio nelaimių bei neišsprendžiamų problemų. Jau šitoj f...


Jūratė Visockaitė. Skaistykla

2017-09-08 00:08:06

Šarūnas Bartas šįkart tiesmukai formuluoja (bent jau man) filmo klausimą ir atsako į jį taip pat tiesmukai. Šokiruojančiai. Gyvenimo prasmę atrasi karo zonoje! Lietuvos nepriklausomybės pradžioje gimę ir totalioje laisvėje orientaciją praradę jaunuoliai, Rokas ir Inga, ima susivokti tiek savyje, tiek pasaulyje artėdami prie fronto linijos Ukrainoje. Tikrų tikriausi Ukrainos kareiviai su liūdna pašaipa klausia jų: ko čia atvažiavot, kaip tie prancūzai – į karą pasižiūrėti? Užuosti lavono kvapą ir...


Birželį JAV ir Rusijoje parodytas trijų „Oskarų“ laureato Oliverio Stone’o 4 serijų dokumentinis filmas „Putino interviu“ („The Putin Interviews“)   Oliverio Stone’o filmą „Putino interviu“ galima laikyti V. Putino (VVP) priešrinkiminės kampanijos startu, nors prezidentas kol kas nepranešė apie savo planus. Filme jis pasirodo būtent toks, kokį rinkėjas nori matyti savo valstybės vadovą – nacionalinių interesų gynėją, atsakingą ir protingą vadovą, šaltos galvos ir karštos širdies žvalgą. A...


Redakcijos „nerecenzuojamų knygų“ lentynoje ilgai gulėjo knyga ryškiai geltonu viršeliu „Nokstančių bananų kvapas“. Atsiverčiau ir tuoj prisėdau – storiausias skyrius „Soviet­metis“, garbanotai apkarpytos nuotraukytės (kombinuotos, sumaketuotos, pasendintos) iš karto biškį meluoja, bet vis tiek nutiesia takelį į tą netolimą ir turbūt vėl totaliai šiurpią praeitį... Viltis – durnių motina. Taigi viliuosi – o gal? Gal išsiritens bent vienas kitas meniškai subtilesnis epizodas, kuris, remdamasis ...


Mūsų mylima kramtomoji guma vėl bus madinga. Arba nemadinga. Tačiau ją išleidžia vėl – ačiū ir už tai. Naujasis „Tvin Pyksas“ – ak, labai kieta ir visiškai nesuprantama. Belieka išsiaiškinti, ar tik dėl to kieta, kad nesuprantama? O kodėl nesuprantama – kaip tik suprantama. Pirmiausia, Davidas Lynchas daug sykių leido suprasti, kodėl jis kadaise paliko „Tvin Pyksą“. Jam nesinorėjo atskleisti, kas nužudė Lorą Palmer ir tiksliai atsakinėti į užduodamus klausimus; tada prodiuseriai privertė pakl...


Ką tik pasirodęs TV serialas pagal garsųjį Margaret Atwood romaną „Tarnaitės pasakojimas“ („Handmaid’s Tale“, 1985) pilnas nedidelių, bet nepamirštamų atradimų. Net jei skaitėte knygą ir žinote, ko tikėtis, tikrai bus progų krūptelti. Pirmiausia – Elisabeth Moss veidas, kuris, jai vaidinant serialuose „Reklamos vilkai“ („Mad Men“) ir „Ežero ištakos“ („Top of the Lake“), tapo moters ištvermės, patiriant prievartą ir abjektinį seksizmą, simboliu. Taip pat seriale esama sukrečiančių dabartiškumo ak...


Draugai