Rūtos Karčiauskaitės nuotr. Tik šiemet suvokiau, kad pirmą kartą titravau prieš penkiolika metų. Tai nutiko atsitiktinai – dirbau viename kino festivalyje, dorojausi su nesibaigiančiomis atsakomybėmis, ir staiga supanikavo pradedantis titruotojas. Tuo metu vyko Adolfo Meko retrospektyva, rodyta iš trūkinėjančios juostos Kauno viešojoje bibliotekoje. Pamenat tą paslaptingą erdvę, tinkamą kino klasikai? Užtildžiau telefoną ir pati sėdau titruoti;...
× Andrius Jakučiūnas Per pastarąjį dešimtmetį Agnė Mackė pakeitė bene viską – namus, miestą, pavardę, gimtadienį (nusprendusi, kad geriau jį švęsti vasarą), netgi pagaliau pasiryžo mokytis vairavimo ir įsigijo retro automobilio formos naktinę lempą. Vis dėlto vienas dalykas liko stabilus ir nepajudinamas – tai meilė kinui. Turbūt su visais Lietuvoje vykstančiais kino festivaliais bendradarbiaujanti filmų vertėja savo namuose Žaliakalnyje, kuriuos dalinasi su...
Kelionės į Berlyno ar Varšuvos kino festivalius marijampoliečiui Algiui Vaškevičiui tapo tradicija, nes kinas jam – daugiau nei filmo seansas Su žurnalistu Algiu Vaškevičiumi susitikome net ir šeštadienio rytą žmonių pilnoje Marijampolės viešojoje Petro Kriaučiūno bibliotekoje, o Algį iškart pažinau iš rankose laikomo naujausio „Kino“ žurnalo numerio. Tomis dienomis, ko gero, daugelis bent kiek kinu besidominčių žmonių ga...
Ar „mažieji šiauriečiai“, XX a. 10-ajame dešimtmetyje su judėjimu „Dogma 95“ iš Europos pakraščio įsiveržę į jos centrą, istoriškai iš tiesų buvo maži ir nepažįstami? Audiovizualinių menų, skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos katedros docentė dr. Atėnė Mendelytė skandinavų kino procesus tyrinėja originaliai jungdama klasikinį akademinį pasakojimą...
Specialiai „Literatūrai ir menui“ Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ redaktorė ir kino kritikė pasakoja apie tarptautinį aspektą švedų kine Būsimo Rubeno Östlundo filmo „Pramogų sistemos gedimas“ veiksmas vyksta tolimojo skrydžio Londonas–Sidnėjus metu. Tai jau trečiasis šio režisieriaus, dukart apdovanoto „Auksine palmės šakele“ už „Kvadratą“ (2017) ir „Liūdesio trikampį&ld...
Latvių ir estų kino kritikai apie skirtumus ir panašumus, kūrybą ir mechanizmus Tarsi izolinijas įsivaizduojamame Europos kino žemėlapyje braižo festivalių organizatoriai, filmų teisių pardavėjai, institucijos. Poreikis viską grupuoti lietuvių, latvių ir estų kiną suvynioja į Baltijos kino paketą. Ar realu tikėtis unikalaus požiūrio kampo iš pusantro milijono gyventojų turinčios šalies kūrėjų, gal lengviau jį suformuoti būnant šešių milijonų kompanijoje? O gal...
Kokius lūkesčius keliame lietuviškam istoriniam kinui? Kodėl jis taip negausiai žiūrimas kino salėse? Reikalingas jis mums ar ne? Mūsų istoriniai filmai retai kada gerina žiūrimumo rekordus, nors valstybingumo įtvirtinimo lūkesčių kine, rodos, turime. Nostalgiškai prisimenami sovietmečio hitai „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983). Kiekvienas naujas istorinis filmas viešojoje erdvėje...
Nacionalinės filmotekos idėjai tiek metų, kiek atkurtai Lietuvos nepriklausomybei. Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį ji išnirdavo (dažniausiai kino kritikų pokalbiuose) kaip nepasiekiama svajonė, vėliau – kaip priekaištas valdininkams dėl neveiklumo. Per kelis dešimtmečius Lietuvoje išsivystė kino kultūra. Įsibėgėjo festivalių judėjimas, o su juo atsirado ir gebančių kurti filmų programas specialistų. Įsikūrė ir sustiprėjo trumpametražių filmų agentū...
× Lina Žukauskaitė Kino režisierės Linos Lužytės ir filosofo, scenaristo, kino režisieriaus Nerijaus Mileriaus vaidybinio filmo „Jōhatsu“ pagrindinė veikėja Lina dirba morge. Vieną dieną į jį pristatomas žuvusio jūreivio kūnas. Žmona tvirtina jį atpažinusi, bet Linos tai neįtikina. Mergina lyg apsėsta leidžiasi ieškoti dingusio jūreivio. „Nežinau, kaip tai paaiškinti“, – atsako ji, prašoma atskleisti savo elgesio priežastį. Tarptautinė j...
Nieko nedaryti, kad išlaikytum pasaulio tvarumą. Neatsilikti ar veiksmingai atsisakyti sėkmės keliamo spaudimo? Pasufleruos lenkiško kino personažai. Kadras iš filmo „Žydinti laukinė pieva“ (Ne)sėkmės herojai Emos Buchwald filme „Žydinti laukinė pieva“ („Piękna łąka kwietna“, 2022) stebime Emilio (akt. Andrzejus Kłakas) grumtynes su laiku, žmonėmis ir pačiu savimi, kai jis didesnę dalį dėmesio ir jėgų nieko nepaisydama...