Draugai
Gražiausius klasikinius baletus „Žizel“ ar „Gulbių ežeras“ šiandien galima išleisti į sceną ir būti užtikrintam, kad jie pasiteisins 100 proc., jeigu tavo teatre pagrindines partijas šoks išskirtiniai solistai. Vietiniai ar užsieniniai. Kitu atveju – kai teatre nėra vadinamųjų žvaigždžių – tai bus tiktai savotiška edukacija, meno terapija trupei ir publikai. Irgi neblogas variantas, žinoma. LNOBT baleto žvaigždžių nėra...
Filmo „Olegas“ kadras Latvių filmas „Olegas“ rodomas Lietuvoje su didele reklama, nes jame pagrindinį vaidmenį atliko mūsiškis aktorius Valentinas Novopolskis. Lenkija bent kol kas atsisako šio filmo, nes jame pošlykščiai siautėja lenkų mafija. Vis dėlto šizofreniško boso Andžejaus (akt. Dawidas Ogrodnikas) vaidmuo toks turtingas, netgi tragiškai patrauklus, kad lenkai turėtų susitaikyti su savo negražiu paveikslu...
Turiniu neužpildyta forma... jei tokį balioną pradursi, sprogs... o jeigu jis bus užpildytas, bėgs plona srovele... taip ir su valstybe... tuštuma yra pagrindinis mūsų priešas.... Šitaip Feliksas Gruodis (jo prototipas – legendinis geografijos profesorius Kazys Pakštas, 1893–1960) aiškina studentams kažin kurią vieną iš savo vizijų filme „Nova Lituania“. Tokių vizionierių mažytė mūsų Lietuva turėjo ir tebeturi. Kas pirmiausia &sc...
„Ispaniškas serialas“ man kažkodėl pirmiausia asocijavosi su Lotynų Amerikos muilo operomis, todėl dar nematęs skeptiškai vertinau „Popierinį namą“ („La casa de papel“), nors tai 2018 m. „Emmy“ apdovanotas geriausias draminis serialas, populiariausias ne­anglakalbis ir antras pagal žiūrimumą internetinėje televizijoje „Netflix“, kur pirmauja „Keistesni dalykai“ („Stranger Things“) – fantas...
Pablo Picasso yra sakęs, kad jo kūrinių likimas ir vertė nepasikeistų, jei jų niekam nerodytų – tiesiog supakuotų, užantspauduotų ir kur nors nukištų. Kažką panašaus esu mačiusi Jacques’o Rivette’o filme „Gražioji pikčiurna“, kai ilgai ir sunkiai kurtą paveikslą dailininkas užmūrijo sienoje, o užsakovui pakišo pernakt greitosiom sumestą pakaitalą. Dar esu girdėjusi, kad kanoniniai senovės kinų tekstai šimtus metų galėdavo būti dingę be ži...
Apsidžiaugiau sužinojusi, kad bus išleista portretinė knyga apie menininką, pagaliau parašyta vyro. Turėtų būti kitu kampu, kito raugo! Vienas dalykas Rūtos Oginskaitės ar Daivos Šabasevičienės ištaigingi paradiniai portretai, kitas – galbūt tiriamasis žvilgsnis, brovimasis per džiungles. Man net ir tobuluose Rūtos „romanuose“ (į kuriuos reikia įdėti daug darbo, čia jums, brolyčiai, ne pokalbius į krūvą sumesti) apie R. Verbą, V. Kernagį, V. Bagdoną,...
Brazilų gyvenvietė Bakurau išoriškai neprimena kokios nors lietuvių toli nuo sostinės tūnančios „kitos Lietuvos“. Vis dėlto tragikomiškame vesterne „Bakurau“ rasi ne vieną suartinantį skirtumą / panašumą: senolės laidotuvės, kuriose su mirusiąja atsisveikinama sutartinai mosuojant baltomis skepetaitėmis, bet taip pat, kaip ir pas mus per šermenis, kažkuris ilgas liežuvis staiga ima ir išsako viską, kas susikaupė per gyvenimą; kaip...
Pasirodo, psichologai žmogaus ligų ir būsenų kataloge turi terminą „Martino Ideno sindromas“ (darboholiko psichiką užgulantis nusivylimas, kai tikslas pasiekiamas). Žinoma, terminas susiaurina, nugesina pasaulyje garsaus Jacko Londono romano „Martinas Idenas“ (1909) švytėjimą. Italų dokumentalisto Pietro Marcello ekranizacija „Martinas Idenas“, atvirkščiai, stengiasi herojaus tipažą, jo veikimo lauką ir laiką praplėsti: XX a. pradžią supinti su ...
Taika Waititi (g. 1975) – vienas aktualiausių Holivudo režisierių. Susukęs keletą tokių nepriklausomo kino perlų kaip „Ką mes veikiame šešėliuose“ (2014) ar „Laukinių žmonių medžioklė“ (2016), jis sėkmingai įsiliejo į meinstryminę kino industriją. Jo režisuota trečioji Toro epopėjos dalis „Toras: Ragnarokas“ (2017) uždirbo 800 mln. dolerių, o didžiulio populiarumo sulaukęs pirmasis serialo „Mandalorietis“ sezonas, kuriam jis suk...
Sausio 20 d. paminėtos 100-osios kino režisieriaus Federico Fellini’o (1920–1993) gimimo metinės. Teigiama, kad menas negali pakeisti gyvenimo, tačiau Federico pakeitė ir kiną, ir gyvenimą. × George Simenon Ugnės Žilytės piešinys Žinote, nevaikštau į kiną... Aš irgi. Visų pirma noriu pasakyti... Man dar niekad nėra to buvę... Žiūrėdamas jūsų „Kazanovą“ verkiau. Ačiū... Jei jūs nieko prieš, pabandysiu įlįsti į žurnal...
