Rolandas Rastauskas. „Tarp niekybės ir amžinybės“

Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

Rolandas Rastauskas. „Tarp niekybės ir amžinybės“
Talšos kapinių balti savanorių kryžiai. A. Budavo nuotrauka

 

Einu rytą iš viešbutėlio ir prie gatvių kampo po daržovių tentu jaunas akiniuotis lyg tarp kitko mesteli savo mergai: „Bepruotis, bet sąmonings.“ Pasigręžiu į apkalbamąjį: ligi akių užmaukšlinta kepė, ligi firmos anuliavimo numinti kedai, ant kairės rankos raudona pirštinė be pirštų, ant dešinės mažojo – sidabro žiedas. Po valandos beveik ten pat, tokios žydinčios ponios antikvariate, su savo platoniška meile Dainiumi L. apžiūrinėju vinilus, iš dėžės iškyla „Mahavishnu Orchest­ra“ albumas „Between Nothingness and Eternity“, o tą pat akimirką įeina tas pats tipas ir sako: „Mahavishnu – stipru!“ Dar po kelių valandų pagaunu jį kairės akies krašteliu Talšos kapinėse. Prieinu ir sakau: „Mahavišnu, labas!“ – „Labas, – sako jis. – Laistau žmonos kapą.“ Parodau jam senelio, Lietuvos kariuomenės savanorio ir Vytauto Didžiojo ordino kavalieriaus Antano Dapševičiaus kapelį per dešimt žingsnių, prašau pavasarį pavalyt. Tolumoj kranksi varnos. Jis pamaldžiai sudeda rankas: „Tebūnie jums!“ – „Tebūnie tau“, – atsakau. O tada jau: „Gurkštelk iš butelkos, nesivaržyk.“ Vos nepridėjau: „Čia visi savi.“ Jis užsimerkdamas gurkšteli. Ir sako: „O, koks geras vynas! Šimtą metų tokio negėriau.“

Jau treji metai tai scenai. Nuo tada nebuvau Šiauliuose. Netikrinau.

 

2021

 

Mahavishnu Orchestra. „Between Nothingness and Eternity“

Draugai