Tomas Venclova. Emigracijos dienoraščiai, 1979

Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys

Gruodžio 1 d.

Nachamkino galerijoje – Celkovo paroda. Grynai komercinis reikalas. Užpakaliniame kambarėlyje Šemiakinas: šis man patinka labiau – vien dėl to, kad literatūriškas, hofmaniškai gogoliškas. Tas literatūriškumas išlieka net abstrakcijose1.

 

Gruodžio 2 d.

Nei darbas, nei poilsis. Bjauri nuotaika.

 

Gruodžio 3 d.

Knygyne už kampo mačiau Andy Warholą – nediduką, inteligentišką, žilą žmogutį (o tikėjausi visai kitokios išvaizdos).

 

Gruodžio 4 d.

Įdomūs ir geri Etkindo bei Šragino straipsniai prieš Maksimovą „Sintaksyje“.

 

Gruodžio 5 d.

Antroji vertimų knygos korektūra; skubiai išsiunčiau Bradūnui. Vis dėlto šauni bus knyga.

 

Gruodžio 6 d.

Trumpinu Toporovo studiją angliškam vertimui.

 

Gruodžio 7 d.

Dar viena korektūra – straipsnis apie Sają ir Glinskį.

 

Gruodžio 8 d.

Karlinsky knyga apie Gogolį: tikrai pasako šį tą naujo ir įtikinamo. Ta proga persiskaitau „Peterburgo apysakas“.

 

Gruodžio 9 d.

Pobūvyje pas Alę Rūtą mačiau Brazdžionį, Railą ir porą kitų. Gerą įspūdį paliko Jurgis Jankus. Brazdžionį raginau pavažiuoti į Lietuvą, ką jis jau ir pats linkęs padaryti, ypač po to, kai sėk­mingai suvažinėjo Vaičiulaitis.

 

Gruodžio 10 d.

Rašau Vardžio knygos recenziją.

 

Gruodžio 11 d.

Pirmąsyk gyvenime perskaičiau Krasinskio „Nedieviškąją komediją“ – trečiasis veiksmas, be abejo, stiprus. Užtat Slovackio „Balladyna“ – juokinga košeliena, apgailėtinai mėgdžiojanti Šekspyrą.

 

Gruodžio 12 d.

Darbas prie recenzijos.

 

Gruodžio 13 d.

Tas pat.

Martos Vosyliūtės darbas

Gruodžio 14 d.

Tas pat.

 

Gruodžio 15 d.

Skrendu New Yorkan.

 

Gruodžio 16 d.

Diena pas Liudą Aleksejevą ir Pavlą Litvinovą, disento reikalai reikalėliai.

 

Gruodžio 17 d.

Fellini’o „8 ½“: idiosinkratiškas filmas, ne be humoro (tik „Amarcord“ tas humoras kur kas labiau išsiskleidęs).

 

Gruodžio 18 d.

Rašau laiškus, bandau ilsėtis. Telefonu kalbėjau su N. K.

 

Gruodžio 19 d.

Pas N. K. Labai šauni naktis.

 

Gruodžio 20 d.

Dviese su N. K. aplankėme Šraginus (prieš tai kiaurą dieną kalbėjau per radiją).

 

Gruodžio 21 d.

Išsikėliau pas Brodskį. Gyvenu šalia jo buto, kiek giliau kieme. Brodskis nesveikuoja, jį prižiūri Margo Picken ir Maša Vorobjova.

 

Gruodžio 22 d.

Su Josifu [Brodskiu]. Pietavome kiniškame restorane – šitokį aš įsivaizduoju Šanchajų: darbininkų valgykla, tūkstančiai žvairaakių su vaikais, triukšmas, o apskritai gana šeimyniška atmosfera. Josifas [Brodskis]: „Здесь видно, насколько их больше, чем нас.“2 „Радаускас – замечательный поэт, хотя знаю я его только по Джаррелу.“3 „Сейчас я наконец понимаю, кто я и особенно – кто не я. Не я – это, скажем, все эти эмигрантские склоки Синявского и присных.“4 Pokalbių buvo galybė; manau, daugelį jų užrašysiu tolimesnėmis dienomis.

 

Gruodžio 23 d.

Buvau Fricko muziejuje. Grįžęs radau Josifą gulintį – jam nedidelis širdies priepuolis. „Я, в общем, совершенно ясно знаю, что Ленинград уже не увижу. Хотя, впрочем, Высоцкий утверждал, что есть декрет – впустить всех на олимпиаду.“5

 

Gruodžio 24 d.

Kūčios su Liuda [Aleksejeva] ir Lit­vinovais.

 

Gruodžio 25 d.

Su Brodskiu pas kažkokį slavistą Queense. Susėdę dviese kertėje, šnekėjomės visą vakarą. Radom – kolek­tyviai –­ bene du gerus aforizmus: „Булгаков –­ это теология на уровне Оффенбаха“; „У нас не потерянное, а рассеянное поколение“6 (absent-minded and dispersed).

 

Gruodžio 26 d.

Metropolitan (žiūrėjau tik italus). Vakare – su Samu Rameriu ir Edu Kline’u.

 

Gruodžio 27 d.

Lėktuvu į San Francisco.

 

Gruodžio 28 d.

Mačiausi su [Česlovu] Milašiumi.

 

Gruodžio 29 d.

Interview. Nekokia situacija.

 

Gruodžio 30 d.

Pernakvojęs Monterėjuje, grįžtu namo Emilio Dreicerio automobiliu. Itin bloga nuotaika.

 

Gruodžio 31 d.

Bandau rengtis GRE [JAV aspirantūros] egzaminui.

 

Pabaiga

 

1 Olegas Celkovas (gim. 1934), Michailas Šemiakinas (gim. 1943) – rusų neoficialūs dailininkai.
2 Rus. „Čia matyti, kiek daugiau jų negu mūsų.“
3 Rus. „Radauskas – puikus poetas, nors aš jį žinau tik iš Jarrello vertimų.“
4 Rus. „Dabar aš pagaliau suprantu, kas aš ir ypač – kas ne aš. Ne aš – tai, tarkime, tos visos Siniavskio ir panašių emigrantinės pjautynės.“
5 Rus. „Aš apskritai visai aiškiai žinau, kad Leningrado nebepamatysiu. Nors, beje, Vysockis tvirtino, jog esąs dekretas – įleisti visus per olimpiadą.“
6 Rus. „Bulgakovas – tai Ofenbacho lygmens teologija“; „Mūsų karta ne prarasta, o išsiblaškiusi.“