2010 m. išėjo mano „Trumpas feministinės kino teorijos žinynas“ (Vilniaus universiteto leidykla). Tada jis atsidūrė skurdžiame lietuviškajame ir feminizmo, ir kino teorijos kontekste. Atrodo, nuo to laiko šiek tiek pasistūmėta verstinių ir originalių kino teorijos darbų srityje, bet feminizmas, juolab feministinė kino teorija vis dar stokoja dėmesio. Todėl kartu su Migle Anušauskaite sugalvojome atnaujinti žinyną. Dabar sąvokos bus aiškinamos ne tik žodžiu, bet ir vaizdu – Miglė nupieš teorinius komiksus. Žinyną sudarys beveik dvigubai daugiau straipsnių, todėl jis praras žodį „trumpas“. O prie kiekvienos sąvokos pateikiamus rekomenduojamų filmų sąrašus papildys anotacijos, aiškinančios, kodėl jie reikšmingi būtent tokiame kontekste.

Spausdiname pirmuosius bandy­mus – sąvokų „kempas“¹ ir „vujarizmas“² teorinius komiksus. Kempo (camp) kultūra patenka į feministinės kino teorijos dėmesio lauką, kadangi jo dekoratyvumas, pabrėžtinas dirbtinumas ir maskaradiškumas problemina lyties praktikas –­ performansą, parengtą atpažįstančiam žvilgsniui. Kartais kempas ar jo elementai panaudojami kaip lyties politikos kritika. Vujarizmas – viena iš skopofilinio žvilgsnio (greta fetišistinio) rūšių. Žvilgsnio pasiskirstymas tarp veikėjų, kino aparato ir auditorijos rodo, formuoja ir palaiko galios santykius, atsiskleidžiančius per socia­linę lytį. Vujaristinis žvilgsnis – daiktinantis, baudžiantis ir nuvertinantis.
Priminsiu, jog vujaristinis žvilgsnis –­­­ chrestomatinio Lauros Mulvey straipsnio „Vizualinis malonumas ir pasakojamasis kinas“, publikuoto Karlos Gruodis sudarytame ir Atviros

Lietuvos fondo finansuotame vertimų rinkinyje „Feminizmo ekskursai“ („Pradai“, 1995), branduolys. Praėjus dviem dešimtmečiams, vertimų rinkinys tebėra vienintelis, pateikiantis tam tikrą feminizmo vaizdą. Šis vaizdas nėra nei vienintelis, nei išsamus – turbūt ir nesiekė toks tapti. Būtų nepaprastai svarbu vėl sujungti rašančiųjų ir verčiančiųjų jėgas ir pratęsti šį feminizmo apmąstymo darbą.

Natalija Arlauskaitė