Apie Lino Jusionio tapybą JOLANTA MARCIŠAUSKYTĖ-JURAŠIENĖ Linas Jusionis – jaunosios kartos tapytojas, tapęs geriau žinomas apie 2010 metus. Jau po pirmųjų savo pasirodymų (personalinė paroda „Tempimai“, solo paroda projekte „ARTscape“ su Miku Mitrevicu „Vartų“ galerijoje) autorius neliko nepastebėtas. Pirmiausia, dėl lietuvių tradicinei tapybai nebūdingo polinkio į minimalizmą, formų redukavimą, lygių, glotnių potėpių. Idėjiniame lygmenyje – dėl nuorodų į kino istoriją, judančio vaizdo kons...
Įspūdžiai iš mugės ARTVILNIUS’12 KRISTINA STANČIENĖ Popmeno ikona Claesas Oldenburgas yra teigęs: „Aš esu už meną, kuris užsimaunamas ir nusimaunamas kaip kelnės, kuriame atsiranda skylių kaip kojinėse, kuris suvalgomas kaip gabalas pyrago arba nusviedžiamas didžiai pasibjaurėjus, tarsi šūdas.“ Meno ir gyvenimo suartinimas labai rūpėjo ir Fluxus ideologui Jurgiui Mačiūnui. Vis tik jiedu (menas su gyvenimu) „susidraugavo“ tik teorijoje – manifestuose, dailės krypčių šūkiuose. O tikrovėje šiu...
EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ Pušynas. Šlama aukšta žolė. Lengvai linguoja ir pušys. Tolumoje, iš dešinio „užkadrio“, pasirodo figūra, dėvinti kažką oranžinio. Figūra prieina prie šiek tiek dešiniau nuo kadro centro esančios pušies ir pradeda į ją lipti. Lipa pamažu, gana ilgai, juk vis dėlto pušis, ne obelis. Užlipusi į kiek daugiau nei trečdalį pušies, sustoja. Pušys ima linguoti stipriau. Figūra kurį laiką tupi pušyje, paskui pradeda joje judėti, lyg mankštintų galūnes. Po truputį ima lipti žemyn. Nulip...
VIDA MAŽRIMIENĖ Knyga „Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai“ (VU Lyčių studijų centras, 2011) sukėlė menotyros bangas. Nuostatos, kad literatūriškumas – tai filologų prioritetas, o menotyrininkas privalo kalbėti argumentuota faktų kalba, ištirpo lyg muilo burbulas. Ramutės Rachlevičiūtės parengta knyga apie Barborą Didžiokienę sulaužė tabu, įtikino, kad meno istorijos tyrinėjimams tinka ir epistolinio, memuarinio ar net romano žanrų platumos. Išleisti Eugene’o Delac...
Ne taip retai nutinka, kad, norėdami suprasti kokį nors meno kūrinį, turime padirbėti fiziškai. Kad gerai jį apžiūrėtume, turime apeiti aplink skulptūrą, įeiti į instaliaciją, į tapybos darbą pažiūrėti iš arti, iš toli ir vėl iš arti, patikrinti, ar portreto akys tikrai mus sekioja po kambarį. Gali prisieiti pasilenkti, pritūpti ar pasistiebti. Šitaip tampam meno kūrinio veikėjais. Per XX a. pamažu žiūrovas, kaip meno kūrinio veikėjas, tapo vienas svarbiausių...
Kaune, galerijoje „Aukso pjūvis", iki liepos 31 d. veikia Kęstučio Palioko (1933–1978) ir jo dukros Ingos Paliokaitės-Zamulskienės tapybos paroda „Duetai". Tai svarbus įvykis lietuvių dailės pasaulyje – Kęstučio Palioko, XX a. 7–8 deš. Kauno menininkų praminto legendiniu, kūryba eksponuojama retokai. Daugybę autoportretų, portretų ir peizažų dailininkas nutapė per neilgą, vos keliolikos metų kūrybos laikotarpį. Šioje parodoje eksponuojama tapyba ir...