Atmintis


  „Europos vartai. Ukrainos istorija“ – taip 2015 m. išleistą knygą pavadino ukrainiečių ir amerikiečių istorikas Serhijus Plokhijus. Beveik visą Ukrainos istoriją galime suprasti pasinaudoję vartų įvaizdžiu. Viskas, kas yra už vartų, simbolizuoja nesaugumą, judesį, sąmyšį, o visa, kas viduje, – ramybę, stabilumą ir saugumą. Tai mums gerai iliustruoja daugiau nei tūkstantmetė Ukrainos istorija, kurios teritorijoje keitėsi ir maišėsi ne tik po...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 28 d. Darbas bibliotekoje; apie vidurdienį važiuoju pas Lemą. Randu jį antrame aukšte, tarp lentynų, perpildytų jo paties knygomis – rusiškai, angliškai, vokiškai, ispaniškai, japoniškai... Deja, visa toji gerovė apmokėta sveikata. Atrodo vyresnis už Milašių ir labiau – gerokai labiau – susmukęs. Bet akys vis dar gudrios ir skvarbios. Kalba jis beveik nesustodamas ir kas akimirką k...


Tauro kalno „galiorka“ Rūsiu ar pusrūsiu laikytina patalpa nūnai jau nugriautuose Profsąjungų rūmuose oficialiai vadinosi Tauro kalno galerija. Gali būti, kad ant jos sienų rengtos kokios nors dailininkų parodos. Gėda prisipažinti, tačiau tų parodų nepastebėjau ir neprisimenu. Pirmasis muzikinis renginys – Akustinio bliuzo trio koncertas – šioje keistokoje patalpoje įvyko 1993 m. vasaros pradžioje. Koncerto ir po jo vykusio vakarėlio užmiršti niekada nepav...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 20 d. Rytą Milašiaus bute organizuojama televizijos laida: kalbamės lietuvių ir lenkų klausimu, paskui Česlovas skaito keliolika gražių savo eilėraščių. Visa tai užtrunka nuo devintos ryto ligi pirmos. Nuvargęs einu pasivaikščioti. Plantuose1 bene keliolika siaubingų secesinių paminklų. Ne ką geresnis atstatytasis Vivulskio „Žalgiris“, kad ir kiek lietuviui derėtų juo džiaugtis: kryžiuotis po Vytauto kojomis –...


Sąjūdžio metais Algimantą Andreiką (1950–2000) buvo galima išvysti ne viename kompromisų nepripažinusios Lietuvos laisvės lygos mitinge. Už dalyvavimą prieš sovietinį režimą nukreiptose, valdžios nepalaimintose akcijose baudžiamosios bylos jam buvo keliamos net išties „šiltais“ 1989-aisiais. Jis buvo tardomas, kankinamas ir mušamas tada, kai daugeliui atrodė, jog sovietinės represijos tapo gūdžia praeitimi. Šių metų birželio 11 d. minim...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 2 d. Labai lėtai imu atsipūsti po nepakeliamos įtampos. Kompromisas Lietuvoje įgauna lyg ir realią formą. Bushas sutiko priimti Prunskienę – tai žymus šuolis į priekį: turbūt takoskyra jau peržengta. Tautiečių disciplina ir susiklausymas, reikia pasakyti, žavingi.   Gegužės 3 d. Prunskienė Baltuosiuose rūmuose. Ak, viskas baigsis gerai (touch wood).   Gegužės 4 d. Paskutinioji paskaita apie Cvetajevą. Įtampa man, tiesą...


Veržliais, audringais, laukiniais ar net sprogiaisiais „devyniasdešimtaisiais“ vadinamas XX a. 10 dešimt­metis daugeliui asocijuojasi su staiga pasikeitusiu gyvenimu, į madą atėjusiais spalvingais, keistais drabužiais, importiniais, dažnai falsifikuotais alkoholiniais gėrimais, neragautais maisto produktais, pirmaisiais pasipūtusiais turtuoliais ir, žinoma, monotoniškai triukšminga arba iki koktumo saldžia popmuzika. Ne vienas, apimtas nostalgijos, mi...


Šviesią vidurvasario dieną ilga ir pilna jaunimo traukinio vagonų virtinė iš Maskvos pajudėjo į Bulgarijos sostinę Sofiją. Mūsų laukė IX Jaunimo ir studentų festivalis (1968). Daugelis dalyvių iš įvairių sąjunginių respublikų jau buvome pažįstami, keletą savaičių praleidę pasiruošimo stovykloje. Nors kelionė truko kone dvi paras, bet neprailgo, besipasakojant, kur studijuojame arba jau baigėme studijas, kokiame konkurse ar kokiuose koncertuose rengiamės Sofijoje dalyv...


Vilniaus istoriografiniame pasakojime svarbią vietą užima iki šiol Lietuvos skaitytojams mažai girdėto visuomenės veikėjo, bibliografo, kraštotyrininko, mediko, vieno Vilniaus mokslo bičiulių draugijos steigėjų, bibliotekininko Liudviko Čarkovskio (1855–1928) atsiminimai apie posukiliminį, carinės Rusijos okupuotą Vilnių, kurie lenkų kalba pasirodė tik po autoriaus mirties 1929 metais. Spalvingai ir gyvai L. Čarkovskis piešia miesto žemėlapį, detaliai aprašo kra...


Ugnės Žilytės piešinys   Balandžio 1 d. Lietuvai bando organizuoti paramą laiškais ir panašiais būdais daugybė pažįstamų, jų tarpe yra ir asmenų, iš kurių to nebūčiau tikėjęsis – pvz., Fleišmanas1. Šiandien ypač nejaukios žinios iš Vilniaus. Balandžio 2 d. Kalbu mitinge, kurį organizavo Yale studentų grupė (deja, dešinioji). Gal 150 žmonių ir 15 trispalvių. Balandžio 3 d. Kiek ramiau. „Московские новости“2 skai...


Draugai