Atmintis


Ugnės Žilytės piešinys   Kovo 1 d. Gana varginanti diena New Yorke. Kovo 2 d. Galimas daiktas, po kokios savaitės teks gerti šampaną nepriklausomybės garbei – jos paskelbimas lyg ir paskubintas.Naktį (bene penktą ryto) iš Vilniaus skambina Martinkus dėl mano essay knygos. Ją leisianti Rašytojų sąjunga, nes „Nemunas“ nebeturįs popieriaus (ekonominė blokada!). Tas popieriaus stygius – turbūt tik žiedeliai. Iš viso kultūrininkų dolc...


Dovilė Zelčiūtė. Ugnis

2020-04-20 18:37:39

Iš ciklo „Augau teatre“ Juozo Grušo vardas namuose skambėjo taip, lyg kalbėtume apie giminę. Apie vyresnįjį žmogų – pagarbiai, su šiluma, atsargiai, kaip apie saviškį. Tasai Grušo „Herkus Mantas“, kurį statė Kauno teatre Henrikas Vancevičius, įsirėžė mano sąmonėj kaip kažin kas tuo laiku pavojinga, neleistina, audringa ir visus, esančius scenoje (dabar suprantu, kad ir salėje), vienijo. O namuose, būdama dar vaikas, girdėdavau: &b...


Ugnės Žilytės piešinys     Vasario 1 d. Columbia studentų pagausėjo – nuo vienuolikos ligi trylikos. Grįžtu vėlai ir pavargęs. Vasario 2 d. Netikėtai išlaikiau egzaminą vairuotojo teisėms gauti. Amerikoje man tai buvo it Gogolio „užkerėtoji vieta“ – „не вытанцовывается“1, ir tiek. Na, ačiū Dievui. Nors gal vairuodamas ir nusisuksiu čia sprandą. Vasario 3 d. Brazaitis po ligos išvyko atostogauti į Druskininkus. Tfu! Teks a...


Iš gurinių   Apie korupciją   Nupjoviau uosialapį klevą. Augo jis prie tvoros, per keletą metrų nuo pirtelės kertės. Neatrodė didelis. Bet kai nupjautas atgulė ant kiemo žolės, pasidarė neaprėpiamo dydžio. Šakos ir atšakos susiraizgiusios, gumbuotos, išsilanksčiusios be jokios suprantamos tvarkos, ataugas reikėjo ir pjūklu pjauti, ir kapoti, ir sodo žirklėm karpyti. Liemens nuopjova irgi stebinanti – šerdis to invazinio medžio turi kraujo ra...


Gintė Bidlau. Gudokas

2020-04-02 20:18:02

  Kambarys Viršuliškėse, Gudoko (taip šeimoje tarpusavyje vadinome mano senelį, Edvardą Gudavičių) kabinetas, arba, kaip jis buvo pramintas dėl langų į pietus, „Afrika“. Prie rašomojo stalo sėdi senelis su raginiais akiniais ir rankraščiais. Vienoje pusėje tušti, kitoje pusėje tankiai šratinuku prirašyti popieriaus lapai. Veikiausiai būsima knyga. Man, tuomet penkiametei, labiau už istoriją rūpėjo istorijos. Seneliui tu...


Saulėtą spalio vidurdienį sėdėjau savo kavinėje Plungėj. Taip vadinu „Kaukės“ kavinę su freska ant sienos: Arlekinas auksinių rombų marškiniais, nusiėmęs besišypsančią kaukę, laiko ją dešinėj rankoj, juodą domino – kairėj. Kava. „Lietuvos ryto“ laikraštis. Tuomet dar pirkdavau tokį. Kol kava karšta, žvelgiu pro langą į gimtojo miesto centrinę aikštę. Naujoviškas fontanas, europietiškos gėlės. Kairiajame pakra...


Ugnės Žilytės piešinys   Juozas Girdžius. Kryžkalnio Motinos paminklą susprogdino Šustauskas su draugais V. Lansbergio nurodymu ir apmokėjo už darbą V. Lansbergis. „Delfi.lt“ skaitytojų nuomonės.2019-10-07, 11:12:26 / / /Žiaurus liūdesys,kai pagalvoji. 2019-10-14 Prerijų aidai Avantiūristas ir skalpų medžiotojas, iš prigimties romantikas Džo Siaubsas ypač vertino juodai juodus, net blizgančius kaip Donecko anglis, jaunų indėnių skalpus.Jo svajonė ir s...


Ugnės Žilytės piešinys     Sausio 1 d.Naujuosius Metus sutikau su Svetlana Evdokimova ir keliais lenkais studentais. Šiandien ilsiuosi.   Sausio 2 d. Michaelas Montiasas – mūsiškis profesorius, mokąs rumuniškai ir mažiau kaip prieš mėnesį buvęs Buchareste – bene gruodžio penkioliktąją sakė: „Visiškai aišku, kad ten niekas niekad nepasikeis: Ceausescu negali griūti.“Perskaičiau ir išsiunčiau į Chic...


Dovilė Zelčiūtė. Tuopelė

2020-03-24 20:11:19

Iš ciklo „Augau teatre“   Mama veža mane rogutėmis į teatrą. Žaliakalnio kalnas, keliaujame iš Zarasų gatvės, kur gyvename su tėvelio mama, mūsų baba, tėčio seseria, t. y. tetute, ir su mano sese Kristina. Nusileidžiam nuo Žalio kalno. Mama traukia roges per apsnigtą miestą, mano keliai apsukti šiltu, mamos megztu apklotu, ji skuba į repeticiją. Mes skubam. Aš visa gerkle dainuoju, beveik rėkiu: „Tū-ru, tū-ru, nerandu durų... Prifikau kelnes,...


Galvoju apie tranzistorių, toks įdomus prietaisas, jis sustiprina arba nukreipia elektroninį signalą. Sustiprina arba nukreipia. Ir į mus, į žmones, iš įvairių šaltinių patenka signalas, iš praeities, iš istorijos, iš protėvių, iš knygų ir sapnų, vieni jį sustiprina, kiti nukreipia, sustipriname ir nukreipiame, tokios mūsų pareigos, tokios paprastos funkcijos. Pyktis, pavydas, melas, šmeižtas – tokie signalai, jeigu juos sustipriname, ardo i...


Draugai