Atmintis


Ugnės Žilytės piešinys    Rugsėjo 1 d. Laikraščiuose mūsų sambūris išvadintas fašistų internacionalu; Kołakowskis dėl to rašo griežtą pareiškimą, kurį visi pasirašysime. Važiuoju į Tepotzotlán – nedidelį miestelį šiaurėje nuo Mexico City, kuriame Wieseltieras rekomendavo aplankyti kolonijinę XVII–XVIII a. bažnyčią, bene gražiausią visoje šalyje. Vėl „Mercedes“, šoferis, gidė, su kur...


  Ėjau dešimtuosius metus, kai Mamytė, baigusi aspirantūrą Maskvoje, grįžo į Vilnių ir mane iš Plungės pasiėmė. Mažame pastogės kambarėlyje buvusioje Didžiojoje gatvėje, tuomet jau Gorkio, viskas kaip anksčiau: prie lango tas pats senovinis rašomasis stalas, greta etažerė su knygomis, prie vienos sienos mano geležinė lova, prie kitos – Mamytės tachta, o kambario gilumoje, greta baltų koklių krosnies – šviesaus medžio drabužių spinta su vynuogių kekių...


  Rugpjūčio 28 d. M. Tomoniui būtų sukakę 80   tylios dienos tylios šventės...   duok mums Dieve išgyventi M. Tomonis. „Tylus eilėraštis“ (1973 m. liepa)     Mindaugas Tomonis (1970‒1975)     Mindaugas Tomonis – poetas, filosofas, kovotojas už tiesą, atvirai ir sąžiningai skelbęs pažiūras, dėl atviru-mo ir tiesumo tapęs sovietinės sistemos auka. KGB persekiojimas, psichiatrijos ligoninė, civilizuotame pasaul...


Ugnės Žilytės piešinys   Rugpjūčio 1 d. Baigiau Umberto Eco sausą, cerebrinį ir iš esmės negabiai parašytą daiktą. Ne romanas, o ezoterinių motyvų kompendiumas, dargi nelabai įdomus.   Rugpjūčio 2 d. „Gimtajame krašte“ Svarinskas – Ciemnogród niezależny1. Po tokių svaičiojimų beveik pasiilgsti bolše­vizmo.   Rugpjūčio 7 d. Artimuosiuose Rytuose Irakas įsiveržė į Kuveitą visiškai tuo pačiu stiliumi, kai...


Ugnės Žilytės piešinys   Liepos 1 d. Blokada baigiasi.   Liepos 2 d. Daug nuobodaus darbo (taisau Misiūno knygos1 vertimą etc.).   Liepos 3 d. Tas pat. Baltušytė ir Kondrotas, vertę Misiūną, – puikūs pavyzdžiai, rodą sovietizacijos žalą: profesionali žurnalistė ir profesionalus rašytojas (!) visiškai nebemoka lietuviškai, be to, chaltūrina, kaip tik TSRS įmanoma.   Liepos 5 d. Lektūra: „Dictionary of the Khazars&ldquo...


Ugnės Žilytės piešinys   Birželio 12 d. Neskubėdamas kopiu į Petřiną1. Cvetajevos kalną jame sunku atpažinti: tiesiog idiliška giraitė, o pačioje viršūnėje rožių sodas. Tiesa, čia įrengtos Kalvarijos – aplink kuklią barokinę bažnytėlę. Kadaise buvau pradėjęs studiją, kurioje bandžiau įrodyti, jog Marinos Ivanovnos [Cvetajevos] didžiosios poemos sukomponuotos pagal Kryžiaus kelio modelį: štai, ko gero, ir patvirtinimas. Labai ilgai klaidžioju tarp vilų, v...


Vilniaus miestai ir miesteliai Skamba keistokai, bet XX a. antrosios pusės Vilniuje, rimtai užsimojusiame tapti pusmilijoniniu didmiesčiu, atsirado ir mažesnių miestų, ir visai mažų miestelių. Tokį suskaidymą diktavo to meto urbanistinio planavimo mados. Miestai – tai miestais mieste vadinti naujieji mik­rorajonai: Žirmūnai, Lazdynai, Karoliniškės ir t. t. Vidutinio Lietuvos miesto dydžio, beveik autonomiški, su visa atskiriems miestams būtina infrastruktūra – įmo...


Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkės Eglės Grėbliauskaitės portretas, Vilnius, 2019 m. liepa   „VISADA ŽINOJAU, KAD „JIE“ EGZISTUOJA. DAR NUO TO LAIKO, KAI TIKĖJAUSI, KAD GALIU „JUOS“ SURASTI. Vaikystėje, grįžusi namo, jausdavau jų buvimą ir nuoširdžiai apieškodavau kiekvieną kampą. Numatydavau netgi perbėgimo iš vienos vietos į kitą galimybę ir atitinkamai koreguodavau paieškos trajektorijas. „Jie“ būdavo maloningi i...


Viltingai skaudūs 1998-ieji 1998 m. sėkmingai prasidėjo ne vienai nekomercinę muziką kūrusiai ir atlikusiai grupei. Kadangi daugelis tuomečių popsininkų akiplėšiškai žiopčiodavo pagal fonogramas, geriausiu atveju gražiai, sinchroniškai pastraksėdami ar pablizgėdami kokių nors garsesnių siuvėjų pasiūtų drapanų skiautėmis, gyvas dainavimas ir grojimas mums tapo reikšmingu koziriu. Susimetusios į vieną koncertinę komandą, skirtingų stilių tik gyvai muzikavusios grupės...


Tai buvo sapne, bet buvo! Mes to pasiekėme – štai didžiausias bendro įvykio pojūtis. Bendra sėkmė, kurioje nėra laimėtojo. Suprantu, kaip jam tai bemaž neįmanomai neleng­va, tačiau jis pasiekė, perlipo, – dabar jau bus kitaip. Tegul jaučia akvalangisto ir alpinisto satisfakcijas, o iš mano pusės neleistina nė gramo, nė miligramo. Turiu visiškai nieko nejausti, nes nenuslėpčiau, vis tiek parodyčiau ir viską sugadinčiau.   / / / Nei aš patenk...


Draugai