Filmo „Adelės gyvenimas" pergalė Kanų festivalyje – tai pergalė naujo kino naujoje Europoje su jos pažengusia demokratija ir tos demokratijos statybą lydinčiomis rimtomis problemomis. Šis puikus Abdellatifo Kechiche'o, nuodugnaus ir drauge lengvo režisieriaus, filmas neįkyriai pasakoja apie jaunų žmonių gyvenimą: jie mokosi, renkasi profesiją, vaikšto į protesto demonstracijas, diskotekas ir net – o, siaube! – į gėjų paradus, mezga trumpus romanus. Literatūros pamokose jie aptaria Marivaux ir...
Abddellatifas Kechiche'as tęsia kelionę ieškodamas moteriškumo paslapčių. Akivaizdu, kad „Juodoji Venera" neatsakė į daugybę režisieriaus klausimų. Ar „Adelės gyvenimas" patenkins jo smalsumą? Galima tuo suabejoti, nes pavadinime aiškiai parašyta, kad tai tik pirma ir antra dalys. Taigi gali būti, kad Kechiche'as jau ruošia tęsinį.Filmas yra originalaus režisieriaus sumanymo ir Julie Maroh komikso „Žydra – šilčiausia spalva" adaptacijos (tai išduoda angliškas filmo pavadinimo variantas – „Blue...
Prieš keletą savaičių miręs rusų autorinio kino režisierius Aleksejus Balabanovas apie Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį" (su kuriuo kritikai puolė lyginti paskutinį Balabanovo filmą „Ir aš noriu") sakė: labai kvailas tas filmas, ten kažkokie žmonės vaikšto, varžtus mėto... Dabar, po visus sulyginančios mirties, atrodo, kad šie skirtinga kalba kūrę menininkai vis dėlto buvo labai artimi, abu – kinematografo stalkeriai. Be to, jiems abiem buvo skirta gyventi tik po 54 metus. Jaunystėje Afganista...
Eurovision is my decision! Populiarusis (ypač Australijoje) dainų padėlkų konkursas „Eurovizija" vėlei džiugino mus. Šį kartą laimėjo Šakira. Mūsų šaliai atstovavo Mikutavičius. BBC komentatoriai pastebėjo, kad „kai mažas, tai visai gražus jisai buvo". Įkvėpti gražiaantakio dainos teksto, nuo šiol rytais susimąstome, kokį batą mums autis. „Eurovizija" – beveik religinė šventė, dažniausiai žiūrima kartu arba nežiūrima visai. Dėl jos sustabdomi kasdieniai darbai: kadaise mama liepė sėdėti ant so...
Kai 1925 m. balandžio 10 d. pasirodė „Didysis Getsbis", F. Scottas Fitzgeraldas gerai gyveno Prancūzijoje, nes anksti susilaukė šlovės. Tą dieną jis telegrafavo Maxui Perkinsui, savo redaktoriui „Skribners" leidykloje, ir reikalavo pasakyti, ar naujienos – geros? Paaiškėjo, kad ne. Vienos recenzijos knygą menkino („New York World" antraštė skelbė: „Naujausias F. Scotto Fitzgeraldo niekalas"), o kitos buvo malonios, tačiau didaktiškos. Vėliau Fitzgeraldas skundėsi savo draugui Edmundui Wilsonui,...
Jei pasiilgote eklektikos, eikite į kiną. Skambant Gershwino „Žydrajai rapsodijai" jus pasitiks kostiumuotas Leonardo DiCaprio, o vakarėlių spindesys puikiai derės su Kanye Westo hiphopo ritmais. Bet ar tikrai derės? Režisierius Bazas Luhrmannas ryžosi ekranizuoti Scotto Fitzgeraldo „Didįjį Getsbį", pagal kurį pirmasis (deja, neišlikęs) filmas buvo sukurtas dar 1926-aisiais, praėjus vos metams po knygos pasirodymo.Spragėsiais ir kola kvepianti „Vingio" kino teatro aura sufleruoja žiūrovų konti...
Jei teliką su marisolėmis, pretendentais ir draugais kadaise palikai babai, tikriausiai tikėjaisi, kad amžiams ištrūkai iš televizijos gniaužtų. Kaip čia nutiko, kaip gi nepastebėjai, kada kaimynų sinefilų liežuviai apvijo tau kaklą ir ant interneto paklodės dar kartą permiegojai su t e l e v i z i j a ?Anksčiau tavęs nesujaudino geručiai iš „Ligoninės priimamojo", neužvežė mafukai „Sopranai", nesugundė alkoholikai („Shameless"), vėžininkai („Breaking Bad") ir panašūs superserialų veikėjai, be...
Vienas įdomesnių šių metų filmų yra Dereko Cianfrance'o kriminalinė drama „Niujorko šešėlyje" („The Place Beyond The Pines", 2013), kuri buvo demonstruojama ir „Kino pavasario" programoje „Amerikos nepriklausomas kinas". Ši kino juosta įdomi savita pasakojimo maniera, įtikinamais personažais ir stulbinamai paprastai, bet ne lėkštai sukurta istorija. Tai tiesiog kitoks, neholivudinis Amerikos kinas: be klišių ir dirbtinai stimuliuojamų emocijų.Kam teko pamatyti 2010 m. Cianfrance'o sukurtą filmą...
Pasikartojimas, kaip žinia, gali būti susijęs ne tik su magiška déjà vu patirtimi arba tam tikruose akademiniuose sluoksniuose madingu Būties veikimo principu. Kaip tik atvirkščiai, dažniausiai jį lydi negatyvūs dalykai – rutina, nuobodulys. Aš čia apie ką? Apsilankiusieji nors viename iš „Kino pavasario" metu rodytų filmų negalėjo nesusidurti su labai meilia Bobo Dylano kūrinius primenančia dainele, kuria prasidėdavo kiekvienas festivalio seansas. Kiekvienas. Ta pačia. Todėl nenuostabu, kad...
EPIZODAI PASKUTINIAM FILMUI. Režisierius Almantas Grikevičius. Sudarė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Aurimas Švedas. – Vilnius: Meno avilys, Vaga, 2013. Ilgai galvojau, ką reikėtų parašyti šios knygos metrikoje. Nei leidykla, nei autoriai (arba sudarytojai) nesiūlo žanro, savo nuveiktą darbą vadina tiesiog knyga, kultūros istorijos šaltinio publikacija. Knygoje kalba tik pats režisierius, klausėjai mandagiai pasilieka užribyje, jie, žinoma, suredaguos jautrius 75-erių metų Almanto Grikevičiaus p...