Režisierius Sacha Gervasis (dokumentinis filmas apie metalo grupę „Anvil! The Story of Anvil“, 2008) ėmėsi neįprasto ir atsakingo darbo – 1990-aisiais išleistos Stepheno Rebello knygos „Alfred Hitchcock and the Making of Psycho“ ekranizacijos. Ši knyga išsiskiria iš gausybės kitų populiarių knygiūkščių apie garsenybes, jų prabangius gyvenimus, miegamuosius, šlovę ir blizgučius. Joje apgalvotai, puslapis po puslapio skleidžiasi istorija apie daugybę atgarsių sulaukusio siaubo filmo „Psich...
Visai apsidžiaugčiau, jei kas įtikinamai paaiškintų, kodėl ilgainiui ima nervinti visos kartotės. (Vakarų kultūros psichozė? Samsaros ratas?) Nuolatos norisi naujų įspūdžių, o dėl to nei sveikatos, nei draugų nepadaugėja. Jau ne vieną kartą priėjau ribą, kada teko šnekėtis su savimi: „Raminkis, negali žmonių vertinti kaip kokių meno kūrinių. Jie kartojasi, tu kartojiesi, tai normalu.“ Ir tuo pačiu kažkodėl gera (gal turėtų irgi nervinti?) išgirsti, kad danų režisierius Thomas Vinterbergas grįžo...
Dėl įvairių muzikos apdovanojimų tiesioginių transliacijų prieš gerą dešimtmetį ne kartą esu važiavusi nakvoti pas tuos, kas turėjo kabelinę televiziją, ir atsikėlusi paryčiais. Tuo metu juose karaliavo Eminemas, dėl kurio introvertiškai agresyvios asmenybės laureatų skelbimas man prilygo olimpiniams lietuvių startams. MTV dar tebebuvo muzikinis kanalas. Videoklipų kultūrą sukūrusi televizija su visais savo apdovanojimais muzikine prasme dabar jau merdėja, teturėdama trisdešimt metelių. MTV apd...
Naujasis režisieriaus Mario Martinsono filmas „Tyli naktis“, kino teatruose pasirodęs praėjusių metų pabaigoje, yra komercinis produktas. Lietuvos viešajame diskurse periodiškai pasigirsta pareiškimų, kad meno kritikai yra užsidarę savo „dramblio kaulo bokštuose“ ir nemato populiariosios kultūros, negeba jos argumentuotai vertinti. Minėtas kino kūrinys šio straipsnio objektu tapo ne dėl pretenzingo noro gilintis į „popso“ stiprybes ir silpnybes, o dėl siekio, pasidavus žiniasklaidos reklamai,...
Berlynas dabar toks madingas... Į jį iš visų užkampių ir ypač iš darboholikais perpildyto, okey Londono1 lyg į Niujorką (kuriame, sako, amazing, tik retas gali sau leisti patikrinti) keliauja žmonės, pasiilgę gero gyvenimo. Arba gero kino: vasario 7–17 d. čia vyko 63-ioji „Berlynalė“. Į Šionenfeldo oro uostą žengiau ramiai. Dėl septyniais laipsniais vėsesnio Berlyno nebuvo ko ardytis. Išvydau „Berlynalės“ stendą, pasiklausinėjau, kur atsiimti akreditaciją ir kaip šiaip gyvenime (ne tik stovėti s...
Jau visai greitai, vasario 24 dieną, bus vėl tradiciškai teikiami JAV kino akademijos apdovanojimai. Įspūdingas šios ceremonijos amžius ir atitinkamas jos pagarsėjimas lemia tai, kad daugeliui besidominčių kino pasauliu žmonių šis renginys tarsi uždaro žiemos švenčių maratoną ir žiemą apskritai: prisisotinę ne tik kalėdinių vaišių, bet ir gero kino, jie gali vėl pasinerti į didžiąsias pagirias, laukdami leidžiančių atsipalaiduoti vasarinių blokbasterių ar rečiau – naujo Europos kino festivalių s...
Greitai Los Andžele bus įteikti amerikietiškieji „Oskarai“. Geriausio filmo kategorijoje varžysis šie filmai: „Linkolnas“, „Optimisto istorija“, „Pi gyvenimas“, „Argo“, „Vargdieniai“ (LM, sausio 25), „Taikinys #1“, „Meilė“ (LM, 2012, lapkričio 2), „Pabaisos iš laukinių pietų“, „Ištrūkęs Džango“ (LM, vasario 8). Nominacijų sąrašas ilgas ir kasmet vis ilgėjantis. Dauguma filmų yra ar bus rodomi Lietuvoje. „Pabaisos iš laukinių pietų“ (rež. B. Zeitlinas). Į filmą nuo pirmųjų kadrų tarsi imama pump...
Trijų didžiųjų televizijų rusiškos ruletės principu pasirinktos trys laidos Pirmiausia pataikau į Lietuvos radijo ir televizijos televizijos (panašu į įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymą, bet apie tai jau rašė Rimantas Gučas, „Literatūra ir menas“, 2012 09 14), t. y. nacionalinės televizijos, „Nacionalinę paieškų tarnybą“, nuo 1999 metų rodomą (ankstesni pavadinimai – „Atleisk“, „Nepriklausoma paieškų tarnyba“) Palmiros Galkontaitės vedamą laidą. Įtikinamai jausmingos intonacijos, r...
Quentino Tarantino filmai – tokio įspūdingumo įvykiai kaip koks Maiklas Džeksonas (ar Kedys Lietuvoje) – visi apie juos turi ir reiškia nuomonę. Nuomonė, kaip tokiais atvejais būna, egzistuoja dar iki patyrimo, pavyzdžiui, Spike’as Lee pareiškė „Ištrūkusio Džango“ nežiūrėsiąs, nes tai įžeistų jo protėvius. Tačiau tokių, „prie meno“, kaip Spaikis, nedaug. Dažniausiai visi lyg susitarę sako: „nesu Tarantino gerbėjas / nieko gero iš filmo nesitikiu, bet gal eikime pasižiūrėti?“.O jau kai pažiūri, t...
Prancūziškas kinas apie meilę – toks buvo šiemetinių „Žiemos ekranų“ šūkis. Pagrindinėje programoje, apie kurią čia ir bus kalbama, festivalis žiūrovams pristatė septynis 2011–2012 metų filmus. Filmų žanrinė puokštė, nors ir apribota pasirinktos teminės krypties, buvo gana įvairi: nuo asmeninės iki tarpasmeninės, šeiminės, galiausiai iki socialinės dramos; nuo jausmų iki nutikimų, likimo smūgių ir galų gale beveik iki pasakų komedijos. Vertinant juos kaip „filmus apie meilę“, turbūt reikėtų sa...