Traukiniai – tokia atskira valstybė. Galėčiau kirsti lažybų, kad einant per vagonus įmanoma atrasti ir peržengti slenkstį, skiriantį vieną traukinį nuo kito, vieną kryptį nuo kitos. Kryptis net nėra pagrindinis jų bruožas. Atvirkščiai – žmonės čia bekrypčiai, jie leidžia sau nebūti nei A nei B, nei Kaune nei Vilniuje, jie pamiršta, kas parašyta jų bilietuose, ir ima gyventi visai atskirą gyvenimą. Knygos irgi traukiniai.Knygos irgi žmonės.Knygos irgi upės. Eugenijus Ališanka. „Gatvė tarp dviej...
Šiškin M. LAIŠKŲ KNYGA. Iš rusų k. vertė Sigitas Parulskis. – Vilnius: Vaga, 2011. „Nesikabinėk prie žodžių. Tai viso labo vertimas. Juk tu žinai, kad žodžiai, bet kokie žodžiai – tai tik blogas originalo vertimas.“1Imuosi nesutikti su šia Šiškino2 mintimi, iš anksto nusiteikiu nuoširdžiai tikėti, kad „rašydamas žmogus ne pirštus mankština“, o tikisi krustelėjimo iš anos pusės (gal net iš anapus). Patikliai neriu į Šiškino Parulskio3 pasaulius romane „Писмовник“ – Pismovnik – „Laiškų knyga“....
Grainytė V. PEKINO DIENORAŠČIAI. – Vilnius: Vaga, 2012 Kas gi vertė tave patirti šitiek sunkumų,Tiek iškęsti vargų žemės ir jūros keliuos?* (Iš Varmijos Kustodo Tomo Treterio religinio pasveikinimo šviesiausiam kunigaikščiui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui, aprašiusiam savo piligriminę „Kelionę į Jeruzalę“) Pradėkime nuo mūsų laikų keistenybių: Vaivos Grainytės knygos „Pekino dienoraščiai“ tiražas, nepraėjus nė pusmečiui po prem...
Andrius Jakučiūnas. „Lalagė“. – Vilnius: „Tyto alba“, 2011. Pasakyti ką nors kritiška apie knygą, kurią didžioji dalis kritikų pripažino jei ne literatūrine sezono naujiena, tai neabejotina naujove, jau net nelabai padoru. Ir visiškai nesvarbu, kad beskaitant ima kamuoti įkyri mintis: ar ne geriau mesti skaičius ir eiti į sodą pagrėbti lapų. Nuobodulys, kuris neišvengiamai užplūsta beskaitant „Lalagę“, kritikų nuomone, yra estetinė vertybė. Ak štai kaip. Dabar suprantu, kodėl parsitempiau namo...
Grajauskas G. ISTORIJOS APIE NARSŲJĮ RITERĮ TENKSALOTĄ IR DRAKONĄ MISTERĮ KAINDLĮ. – Vilnius: Tyto alba, 2012. Rimtos recenzijos apie naująją Gintaro Grajausko knygą „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ galėtų ir nebūti. Šis kūrinys nepretenduoja atsidurti greta Cervanteso „Don Kichoto“, kurio veikėjas riteriu tampa dėl begalinės savo fantazijos ir naivumo, uoliai stengiasi ieškoti jam priderančių žygdarbių ir atlikti juos kilniosios damos Dulsinėjos garbei....
Margaret Atwood – žymi Kanados literatūros figūra, poetė, prozininkė, eseistė, parašiusi daugiau kaip trisdešimt knygų. Kūriniai versti į 33 kalbas. Rašytoja pagerbta įvairių šalių literatūros premijomis: Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, JAV. Tarp daugelio kitų apdovanojimų yra pelniusi Bookerio premiją (2000), Astūrijos princo premiją (2008), Nelly Sachs premiją (2009). Gyvena Toronte. Pokalbyje 72-ejų rašytoja kalba apie knygos ateitį, socialinių saitų svarbą...
Patackas G., Palevičius A. PASAULIS KURIO NĖRA. Tapyba ir poezija. – Kaunas: Indigo print, 2012. Pagrečiui – poezija ir tapyba. Tai jau trečia tokia Gintaro Patacko ir Arvydo Palevičiaus knyga. Apie pirmąją „Širdies aikštėj jų kenotafas“ (2011) esu rašęs šiame žurnale. Antrąją „Kur pakastas šuva“ (2012), su gaiviu poetiniu dėmesiu Kauno miestui, skaičiau keletą kartų, bet įvairios pastabos taip ir nesusilipdė į sklandų straipsnį. O juk norisi šį bei tą pasakyti: kokį Kauną Gintaras Patackas neš...
Braziūnas V. FONTES AMORIS. Eilėraščiai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. Pirmiausia – nemėgstu neįskaitomos poezijos. Net jei pati knyga atrodo skoningai (dailininkės Ulos Šimulynaitės nuopelnas). Net jei šriftas būtų parinktas pagal autoriaus koncepciją – rašyti „iš skruzdėlių gyvenimo“, – ieškoti lupos, kad ištyrinėtum šį raidžių ir idėjų skruzdėlyną, nesinori. Dabar skaitytojas priverstas įtempti regos ir mąstymo padargus, kad galėtų pasinerti į tirštą lyrinį Vlado Braziūno kūrybos p...
„Maironis!“ – šūkteli poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas balandžio septynioliktosios dienoraščio įraše prieš dvidešimt devynerius metus. Paskui pratęsia: „Visi esame gimę jo ženkle ir šešėlyje, jo žodyje...“ Šia Niliūno euforija prasideda Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto naujai išleisti Maironio „Pavasario balsai“. Ir tikrai – nesvarbu, ar mokykloje kalei atmintinai „Trakų pilį“ raiškiojo skaitymo konkursui, ar šratinuku raitei ačkarikui poetui ūsus literatūros vadovėlyje – Maironis tavo...