Nesvarbu, ar kalbėtume apie Gottfriedą Kellerį, ar apie Thomą Manną, mokykloms skirti klasikos kūriniai vis dažniau supaprastinami. Tačiau mėginant šalinti galimas kliūtis prarandama ir kūrinių literatūrinė vertė. Houcine Ncib nuotrauka iš „Unsplash“ Kas Vokietijos mokyklose atsirado pirmiau – nuovargis nuo klasikų ar vis didesni mokinių kalbinio pasirengimo skirtumai? Daliai vaikų vokiečių kalba nėra gimtoji, tad kai kuriose klasės...
Kas mūsų laukia? Aiki Mira, viena(s)1 įdomiausių šiuolaikinės vokiškos mokslinės fantastikos autorių, žaidžia rimtais atsakymais į šį egzistencinį klausimą. × Diethmar Dath Aiki Mira. Miguelio Ferrazo nuotr. Per keletą generacijų lėkšta, vangi didžiojo vandens potvynio banga visam laikui apsistos Hamburge. Virš hanziškojo namelių-laivų uosto stūkso stadionas, kuriame nepaprastai entuziastingai šlovinamas kompiuterizuotas...
Tarp Editos ir manęs – maždaug dvidešimties metų skirtumas. Nepaisant to, Rimanto Kmitos romane „Editas kompleksas. Normalūs žmones nesišypsa“ aprašomi jaunos merginos išgyvenimai man gerai pažįstami. Knyga įtikinamai perteikia praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuvos realijas, kultūrinį pulsą, jų aidai vilnija ir vėlesniais nepriklausomybės metais, kurie svarbūs ir mano kartai. Vis dėlto vertinti literatūros kūrinį vien pagal tai, ki...
Knygyno „eureka!“ aplinkoje besisukiojantys bičiuliai žino apie mano bemaž maniakinį paklaikimą – meilę suomių translyčiam menininkui Samirai Elagoz. Prieš kelerius metus su poetais skaitėme kūrybą Helsinkyje ir užsukome į muziejų „Kiasma“. Ten pamačiau mane suvirpinusį trumpametražį filmą „Negali gauti, ko nori, bet gali gauti mane“ (rež. S. Elagoz ir Z Walsh) apie svaigulingą dviejų transvyručių pažinties ir įsimylėjimo istoriją, keliones vienam...
Su Mantu Balakausku susitikome poezijos skaitymuose, tada jis prasitarė, kad spaudai rengiama jo trečioji knyga. Apsidžiaugiau, o kai paminėjo pavadinimą „Ferrum“, suklusau ir dar neskaičiusi rinkinio, tik išgirdusi pavienius eilėraščius pagalvojau, kad geležies konotacijos Manto naujai knygai labai tinka. Rinkinyje radau įvairiapusę šio cheminio elemento traktuotę. Eilėraštyje „[ Fe ]“ karaliaus Mido mitas susipina su alchemija, transmu...
Čilės rašytojo Roberto Bolaño (1953–2003) „Nacių literatūra Amerikoje“ – viena tų knygų, kurias šiek tiek nejauku skaityti viešumoje. Kaip „Lolitą“. Vien pavadinimas, atrodo, pritrauks kreivų žvilgsnių, o ant viršelio besipuikuojantis impozantiškas Reichsadler stiliaus erelis (tiesa, naguose laikantis ne svastiką, o pavadinimą, kurio šriftas sufleruoja apie nacių mėgtą gotikinę kaligrafiją) tuos kreivus žvilgsni...
Yra knygų, kurias reikia perskaityti vaikystėje ir grįžti prie jų jau suaugus. Su šita knyga man taip nesusiklostė; kai ji pakliuvo į rankas, jau ruošiausi studijoms Vilniaus universitete ir skaičiau visokius rimtus bei fundamentalius tekstus. Martinas Heideggeris su savo iškilmingai griaudėjančia orakulo iškalba tuomet atrodė esąs tas mąstytojas, kuris turi raktus į giliąją tikrovės paslaptį; „būties užmarštis“ kur buvusi, kur nebuvusi įsliūkindavo...
Kadaise rašiau apsakymą, kurio niekada nepublikavau, apie tėvą ir sūnų, gyvenančius skurdžiame ūkyje, kur staiga nepaaiškinamai pradeda gaišti gyvuliai, jie neišnešioja savo jauniklių arba šie gimsta su keistais simboliais ir žymėmis ant odos. Vienoje apsakymo vietoje karvė atsiveda tai, kas veterinarų kalboje vadinama amorphous globosus. Biologinė anomalija, kai gyvulio (ar net žmogaus) naujagimis gimsta be galvos, be galūnių, bet su oda ir kailiuku, ka...
Elisa Shua Dusapin – korėjiečių ir prancūzų kilmės autorė, gyvenanti (bent jau formaliai) Šveicarijoje, bet pastaruosius kelerius metus leidusi įvairiuose kraštuose, kur atsidurdavo dėl rašomų romanų. Jų aplinka apima plačią teritoriją: nuo Prancūzijos kaimų iki Vladivostoko ir Tolimųjų Rytų – Japonijos, Pietų Korėjos. Neseniai autorė lankėsi ir Lietuvoje, tiesa, ne naujai rašomo romano skatinama. Kauno literatūros savaitėje ji kalbėjo apie pirmąjį savo ro...
2025 m. prozos knyga „Bevardžio sagos“ išpildo autoriaus pamatinį kūrybinį interesą – atskleisti pokario pasipriešinimo reikšmę ir kartu ugdyti visuomenę. Vytautas V. Landsbergis žaismingomis pasakomis ugdė jaunąją kartą, savo filmais apie partizanus prisidėjo įtvirtindamas rezistenciją kaip neatsiejamą lietuvių savimonės, tautinio pasakojimo sąlygą. Ši knyga – dar vienas pasakojimas, sudarytas iš dešimties taupios apimties naraty...