Literatūra


Ką mums gali papasakoti „Lietuvių kalbos žodynas“      Neseniai vienas pažįstamas paklausė, ar dar audžiu. Šiek tiek susigėdusi turėjau pripažinti, kad pastaruosius keletą metų to nedarau. Ir kaltas dėl to „Lietuvių kalbos žodynas“, kurio dvi dešimtys tomų, netilpusių mūsų ankštame bute Vilniuje, atsidūrė senelių gryčioje Zarasuose – visai šalia staklių. Atvykusi į Zarasus, laisvu metu nuo kitų darbų, visuomet ausdavau....


Šį tekstą pildau sužinojusi, kad Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Su Ferdinandu“ pateko į kūrybiškiausių metų knygų rinkimų dvyliktuką. Nuoširdžiai pradžiugau – rimtai juokinga ir juokingai rimta kvazipramoginė autoriaus poezija verta viso gaunamo dėmesio ir palaikymo. Taigi, kur slypi K. Platelio naujo poezijos rinkinio žavesys?    Kornelijus Platelis, „Su Ferdinandu“, V.: „Odilė“, 2025   Pirmiausia tai yra...


Kaip žodžiai brėžia ribas Sveikas ir raudonas Buvo mūsų Jonas. […]   Jonas paūgėjo  Ir tingėt pradėjo. Sėdi apsiblausęs, Vaikšto nesiprausęs. Plaukai nešukuoti,  Nagai nekarpyti... […]   Vos išeina paryčiais, Žmonės gūžčioja pečiais: „Kažin, ar čia Jonas? Ar čia koks čigonas?“   Ar prisimenate šį vaikišką eilėraštuką? Visų mylimas, tvarkingas ir sveikas Jonukas išauga į mai&sca...


Atrodo, kad populiariausias lietuvių literatūros požanris vis dar yra magiškasis realizmas ir įvairios jo atmainos. Didelė tikimybė, kad naujas lietuvių prozos kūrinys bus abstraktokas, bent viena koja atsirėmęs į geriausius Sauliaus Tomo Kondroto kūrinius, tokius kaip „Kentauro herbo giminė“ ar „Žalčio žvilgsnis“. Ne išimtis ir naujausia Aleksandros Fominaitės prozos knyga „Šimtas aksolotlių“. Kaip ir ankstesnėse dviejose knygose („...


Kiekvieno kūrinio – muzikos, literatūros, dailės – pavadinimas nusako jo esmę, todėl jį reikia išversti kuo tiksliau. Versdami tekstą galime šiek tiek sugudrauti – niekaip neišverčiamą kalambūrą pakeisti kokiu nors kitokiu žodžių žaismu ar sukalambūrinti kitoje, tiek turinio atžvilgiu, tiek stilistiškai tinkamoje vietoje, o pavadinimo negalime išversti kitaip ar kitur.    „Unsplash“ nuotr.   Klasikinis netiksla...


  Prieš daugiau nei metus savo esė „Pragaišties literatūros egzotika“ svarsčiau, kodėl mus traukia literatūra, kuri neigia gyvenimo prasmę, ir ką reiškia ją skaityti realių egzistencinių grėsmių akivaizdoje. Klausiau, ar išvis įmanomas neutralus ir etinei refleksijai neįpareigojantis santykis su tekstais ir autoriais, atvirai neigiančiais pamatinį Vakarų kultūros ir, kai kas sakytų, „sveiko proto“ teiginį – būtis yra geriau už nebūt...


Specialiai „Literatūrai ir menui“ Kalnas kaip pasaulio centras katalonų literatūroje   1903 m. šiaurės Katalonijos istorikas Pere’as Vidalis parašė straipsnį „Kopimas į Kanigu“ („Ascension du Canigou“), kuriame apžvelgiamas fragmentas iš Fra Salimbene’o d’Adamo1 „Kronikos“, pasakojančios apie Petro Didžiojo (1240–1285) kopimą į Kanigu kalną. Manoma, kad šis Aragono karaliaus žygdarbis įv...


Ispanakalbiame pasaulyje svarbiausioje Gvadalacharos knygų mugėje Barselona pernai buvo garbės viešnia. Ta proga laikraščio „El País“ katalonų kultūros priedas „Quadern“ mugėje dalyvavusių 48 barseloniečių rašytojų paprašė išrinkti didįjį Barselonos romaną – geriausią grožinę knygą apie Katalonijos sostinę. Atsispirdamas nuo šios užduoties, rašytojas Xavieras Pla klaidžioja po literatūrinę Barseloną.  ...


Romanas „Aš dainuoju, o kalnas šoka“ (iš katalonų ir ispanų kalbų vertė Valdas V. Petrauskas, V.: „Alma littera“, 2021) – tai daugiabalsė Pirėnų giesmė. Rikiuodama naratyvo esybes, gyvenančias žemės ir dangaus sklypelyje tarp Kamprodono ir Prats de Moljo, autorė, menininkė ir rašytoja Irene Solà kuria gyvenimo būčių konsteliaciją pasaulyje, buveinę, kurioje visada kalbama choru ir bet koks bandymas prabilti vienu balsu tampa polifo...


Kokią reikšmę ir kokias nuorodas slepia gėlės Mercè Rodoredos kūryboje   Visai neseniai mane išgąsdino didžiulė gėlė. Vos pabudusi iš karto pamačiau be galo didelę visteriją, iškišusią galvą iš už lango. Buvo pirmoji naktis kambaryje, kuriame apsigyvenau grįžusi į Kembridžą, į „Newnhamo“ koledžą po balandžio atostogų Katalonijoje, kur pristačiau „Alkis akyse, cementas burnoje“ („Fam als ulls, ciment a la boca&l...