Rugpjūčio mėnesį dauguma kultūros leidinių nepasirodo, – „dirbti" lieka vieninteliai „Šiaurės Atėnai", kuriems pastaruoju metu ir taip neretai teko „atidirbinėti" už kitus kultūrinės spaudos vienetus, kai šiems pasitaikydavo užpildyti puslapius beveik grynu šlamštu. „Šiaurės Atėnų" sezonai ir šventės tarytum neveikia, todėl nenuostabu, kad ir vasaros atsipūtimas bei lengvapėdiškumas šiam savaitraščiui neturėjo įtakos. Ak, meluoju – turėjo. Trečiąją savaitę savaitraštis ilsėjosi ir nepasirodė.Nau...
Apie šimtametį rašytoją Vytautą Tamulaitį Nustebau, gal net išsigandau, kai sužinojau: esu kviečiama Rašytojų klube kalbėti apie šimtametį Vytautą Tamulaitį. Apsikroviau jo knygomis. Kurią skaitysiu? Ką sakysiu?Ir tada, tuo metu...Kai blaškiausi kurdama kalbą – žingsniavau pirmyn atgal, pirmyn atgal – vaikydama tarakonus Žirmūnų bute, man paskambino...Ar patikėsite, kad man paskambino Skruzdėlytė Greitutė – Vytauto Tamulaičio personažė?O skambino man Neringa Mikalauskienė. Skruzdėlytė Greitut...
Rugpjūčio 31-osios pavakarys Karoliniškėse, į vietinę gėlių parduotuvę atveža glėbius žiedų, pardavėja Gitana su prilipusiu šlapiu rožės lapu ant nuogos blauzdos išeina pasitikti krovėjų, užspaudžia dešinės rankos plaštaką kairiojoje pažastyje, rūko; pro šalį nukulniuoja Rimvydas su čemodanu, mintyse paskendęs trijų vaikų tėvas (mažametįmokyklėlėntadavaldybosposėdin...), taip skuba, nepastebi sūnaus Ovidijaus su dviem draugais, rūkančiais netoli kiosko. „Ė, tai kur susišaudysim alko tūsui?" – vi...
Mikuta A. Keltininkas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Septyniasdešimtąją sukaktį atšventęs poetas Algimantas Mikuta tuo pat metu turėjo ir kitą gražią šventę – naujo eilėraščių rinkinio „Keltininkas" sutiktuves. Knygoje yra simboliškas eilėraščių skaičius – lygiai septyniasdešimt. Šiame eilėraščių rinkinyje poetas išlieka ištikimas savo kūrybinei programai – tęsia klasikinių, universalių vertybių, temų plėtotes, jo poetinis pasaulėvaizdis remiasi estetikos,...
Kajokas D. LAPĖS GAUDYMAS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Savo atsiliepimą apie Donaldo Kajoko „Lapės gaudymą" galėčiau pavadinti ir atvirkščiai: „Žvėrelių Kajokas" arba – „Kajokas žvėrelis". Pastarasis pavadinimas būtų net tikslesnis knygos koncepcijai įvardyti. Tačiau gal kiek ironiškai nuteiktų tuos, kurie knygos neskaitė arba tvirtina, kad geriau Kajokas rašytų tik poeziją. O ironizuoti norėčiau mažiausiai. Labiau klausti. Aišku, lengviausia – paties autoriaus, sunkia...
Erin Morgenstern. „Naktinis cirkas". Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: „Alma littera", 2012. Prisipažinsiu – nemėgstu cirko. Ypač dresuotų gyvūnų ir iliuzionistų pasirodymų. Pirmųjų man gaila (ypač – išdidžių liūtų ir tigrų), o antrieji, palyginti su didžiaisiais iliuzijų meistrais, kadaise tvarkiusiais mūsų buitį ir būtį, atrodo tokie pasigailėtini. (Prisiminkite komunizmą, kurį kaip šviesią ateitį piešė istorijos mokytoja – argi koks triušis, ištrauktas iš skrybėlės, gali tam...
Parland H. SUDUŽO (apie „Velox" fotopopieriaus ryškinimą). Iš švedų kalbos vertė Agnė Kudirkaitė Ydrauw. – Vilnius: Apostrofa, 2011. Knyga sukapota į paskirus prasmės fragmentus. Parašyta Kaune 1929–1930 metais. Skaitosi taip, kad atrodo, jog baigta rašyti užvakar. Pirmas skyrius „Rašytojas apžiūri save veidrodyje" iš karto išveda į veidrodinės reprezentacijos simboliką, be kurios neapsieina nė vienas šiuolaikinis vadovėlis, skirtas kino teorijos studijoms. Th. Elsaesserio bei M. Hagenerio kn...
Antroje liepos pusėje Vilniuje vyko viena didžiausių pasaulyje nepriklausomų kūrybinio rašymo programų – Vasaros literatūros seminarai. Pasibaigus paskaitoms, pakalbinau vieną iš dėstytojų, negrožinės literatūros (angl. non-fiction) rašytoją Alexą Halberstadtą ir jo mamą psichoterapeutę ir poetę Anną Halberstadt. Anna gimė ir užaugo Vilniuje ir po psichologijos studijų Maskvoje su dešimtmečiu Alexu persikėlė į Niujorką. Alexas JAV išgarsėjo parašęs knygą apie amerikietį bliuzo muzikantą Docą Pom...
Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai" kartu su naujai perleistu Radvilavičiūtės esė rinkiniu „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" pristatomas ne tik dėl bendros autorių praeities „Šiaurės Atėnų" komandoje ir ne dėl Radvilavičiūtės esė aptiktų užuominų, kad bent jau fikciniame pasaulyje Giedrą ir Sigį sieja šis tas daugiau nei pasivažinėjimas liftu Lince. Šis ypatingas ryšys – tai abiem autoriams būdinga paradoksali intertekstualumo ir autobiografiškumo jungtis. Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partn...
Marčėnas A. SAKINIAI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Aido Marčėno knygą „Sakiniai". Sunku tokią tvirtai subyrėjusią knygą recenzuoti, tad tik tokios eseistinės pastabos, atsiradusios iš gyvo kontakto su mažais teksteliais, kartais panašiais į dienoraščio įrašus, kartais į kritines įžvalgas ar trumpus pranešimus. Gražiausia, kai nepanašu nei į tą, nei į aną, laikosi lyg ir iš nieko, arti eilėraščio, bet ne eilėraštis. Užsimenama...