Skalikų kvapas Ką besurasi,eidamas ištiesintu keliu, –ten ėjo daug žmonių:keliautojų, kareivių ir turistų,pirklių, pabėgėlių, avantiūristų... Surado viską,kas tik mėtėsi ant kelio,kas buvo pamesta ar išmestaiš pravažiavusio brikelio. Turėtum brautis į tankmes,į raistų gilumas, brūzgynus,kur niekas dar nelandžiojo,nepametė ir nepaliko nieko. Tenai dar galima aptiktinežinomo žvėrelio urvą,paukščio gūžtą,nuo žvilgsnio pasislėpusią gyvybę,augalą ar grybą,kas nenutrūkę nuo šaknų,nepames...
* * * akina liuminescencinės lempos –savijauta –lyg iš manęs kažkas plėštųaprūdijusias vinisplėštų ir kaltų atgalplėštų atgal ir vėl perkaltųir vėl –savijauta –lyg būčiau lenta išpjautaiš Sodo gilumoj esančiošermukšnio –oranžinių uogų švieselėmapkibusios šakos –iš mano akiduobių – į dienosaukštį * * * saulės miestas perėjo į vandens amžių – – – šis regėjimas tik nuotrupaskaidri ir nekaltakaip krevetės gimimas gėlame ežerearba laminarijossapno pjūvisvandens voro siūlu suraik...
getas trys su pusė kvartalobrolis broliui po lygiainukerta rankąir ją kala ant durų viršaus pažymėtišėjimąpabėgimo kryptisnuo kasdienio nuovargio reidųartritiko ryto atkosėtųsukręšėjusio vaizdo koliažųnegali net pakelti akiųkai pirmasis autobusas išaušusbūna pilnas atchodoir pūvančių organų kvapokol pralošusių nakties overdozeipozicijasper kelias valandas pakeičiaužgesinti veidaidėvintys statiškątrijų su pusės kvartalosuvaržytą ekspresijąkur autistai vaikai ant palangiųlipdo pudeliusi...
Dvidešimt penkeri. Alma mater – Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras. Galva stipriausiai apsisuka rudenį ir pavasarį, bet geriausiai verda rytais. Tiesa, dažniau nei žodžius ji dėlioja kvapus. Yoroshiku onegai shimasu. Peizažas pro mano langą I Į tuštumą driekiasitelefono laidai. Jeijais eisi, pateksi įprotėvių šalį. Galbūt. Pilką žolę paliekaelektros stulpai. Koksritmiškas štrichas, jųkojos. Matyt, nenorėtum pušy įsilipęs, praleisti naktiesvirš padangų laužo - nekvie...
Vasaris pasitiko mus pūga,Skaudžiu šalčiu ir akmeninėm lūpom.Lyg peilis paaštrėjusi regaPamatė daiktą, kur nuskendo Kupa*. Jis tiesė delną. LinijosLyg snaigių spinduliai ten sklaidėsNe mano čia, o aš – ne jos,Ir aš buvau dviveidis. Vaiduokli, grįžk, šaukiau speige.O jis nuėjo ir negrįžo.Tik pėdsakas puriam sniegeIšmindė ilgą skersą kryžių. Tiek vasaros. Jau po vasarioIr lapė loja tau kitaip.Ir aš tariu – anniversssario!**O tu man pritari – taip, taip. Jurgis Felix Vilnius Kunčinas1...
Mano senas girtuoklisdraugas didele nosimiprimena didelę dėžęnuo apelsinų su egzotiškaetikete... Rimas Burokas Prisiminti draugus, bičiulius, pažįstamus visada malonu. Gerai pasiknaisiojus atminty, iškyla, rodos, seniai užmiršti fragmentai, detalės, įvykių nuotrupos. Vieni iš tokių malonių prisiminimų – prisiminimai, susiję su poetu Egidijumi Staponavičiumi (1953 05 17–1999 02 07). Poetu, kurio gyvenimas, bent jau kitiems matoma jo pusė, atrodė poetiškai patrauklus, nerūpestingas. Tai...
* * * Dažniausiai vasara sutelpa į keletą valandų.Darganotą rytą nežinia iš kur atsiradusisniegena plėšia nuo savęs kiaurą šešėlį.Parke nuolat girdisi rasos klavesinai.Nematomi plaktukai skimbčioja tamsioj žolėj,ši spaudžiasi prie žemės lyg apšauktas gyvūnas. Tai trunka iki vasarvidžio. Paskuinetikėtai atveriamos gilios rugpjūčio kriptos,į kurias išnešama šiluma. Ir vasaravėl pasibaigia, kai baltą vėją užkeliameį palėpę. Kai koridoriuj neliekaiš sodo netyčia atsivežto smėlio. Kuomet...
Publikacijos tekstai yra iš spaudai rengiamos antrosios poezijos knygos „Ežerožemė“. Iš kiekvieno skyriaus atrinkta po vieną tekstą, atspindintį knygos temų ir variacijų pobūdį, generuojantį įsivaizduojamus ir menamus poetinius vietoraščius. EZEROZEME.EXE / / / dienosbaigias per lietųper lietų keliai nedulkėtikažin kiek dar metųturi pavėsis?--pavėsis išnyksliksim be vietos 1993 iv Klaipėda ežerožemė neblunkanti pušų ir kryžiųužmarštimi s...
Jaunojo jotvingio premijos laureatasAivaras Veiknys Vaikystės miestas Lvovas yra visur –liudija išverstas Adamas Zagajevskis,o mano sapnai tik patvirtina:kad ir kur keliaučiau,vaikystės miestas tūno giliai manyje,lyg slaptas keleivis kelto kajutėje,lyg zuikis galinėje autobuso sėdynėje,be paso, be bilieto,be jokio aiškesnio tikslo –tiksinti bomba slapčiausiojširdies kertelėj,kai sprogsta, pakvimpa dūmais –tai degančios lapų krūvos Draugystės gatvėj,tai drimbantis lapkričio sniegas,tai sužeis...
Rytas Jie maudės ryto taurėje tarp šukių skilusios nakties. Ir vis blefuodami tamsa. Nes prijaukint jos nepavyko.Atrodė, brenda į raudoną jūrą, kurią prilašino sužeistas saulėtekis. Ir tuos lašus skaičiuoja raudonodžių strėlės. Kad užgrūdintų likimui taikinių.Tačiau neprisega nei prie paviršiaus, nei prie dugno. Nors draugiškai mojuoja atplaišos dangaus. O kiek vėliau sulipdo laivą, kuriame jiems vietos nebeliko.Ir skęsta jie po vieną prie krašto ryto taurės. Vaidmuo Kaip an...