Laiškas, kurį be adreso nusiunčiau į kaimą, pateko mūsų asilui, paliktam ten per visuotinio pasitraukimo sąmyšį. Apsidžiaugęs ir kartu nuliūdęs asilas ilgai bliovė, bet, nesulaukęs atsako, pagaliau nusprendė parašyti ir man ilgą laišką. Prieš pereidamas prie jo turinio, turiu pasakyti, kaip jau esu ne kartą minėjęs, kad mano ypatinga meilė asilui turi daug priežasčių. Pirmiausia, aš gimiau tą pačią dieną kaip ir mūsų asilo prosenelis. Antra, tik atvėr...
Kaip ir kiekvieną rytą jis išvirto iš troleibuso drauge su tumulu garuojančių žmonių, kaip ir kiekvieną rytą stabtelėjo, giliai įtraukė krūtinėn oro ir pajudinęs nuo įtampos ir spūsties įskaudusius pečius lėtai nužingsniavo gurgždančiu parko taku. Parke šviesos jau nebedegė, nors čia, tarp medžių, dar tvyrojo rūškana prietema. Jis labai mėgo šią prietemą ir ėjo lėtai, kiek galėdamas lėčiau. Aukštai medžių viršūnėse tupėjo varnos, jų buvo be galo...
Žmonija mėgsta pinigus, nesvarbu, iš ko jie padaryti – iš odos, iš popieriaus, iš aukso ar bronzos. Michail Bulgakov. „Meistras ir Margarita“ Jau antra diena Florentina stebi keistą kaimynų elgesį: abu su kastuvais rankose vis mina ir mina iš namo į sandėliuką, nervingai kasa kelias gilias duobes prie tvoros, paskui vėl jas užrausia, kartą, sušukę: „Viens du trys“, išverčia storus užpakalius, nustumia į &s...
Iš ciklo „Tao Te Čing meditacijos, Kaulai ir grifai“ 1. Grifo gerklėjeužstrigęs kaulas,ir jis negali ištart savo vardo. Giliai jo šonkaulių narveyra širdiskarsto pavidalo Tai lova, kurios kojospadarytos iš kaulų,suneštų iš Surinamo, Kur ši istorijayra sudužęs laivastų, kurie liko neištarti, Keleivio be bilieto, Grožioir jo kaulųlaisvų nuo bet kokio geismo, Tačiau paveikslo rėmai sukaltiįga...
Romano ištraukos 27. Tas vaikinas tau patinka. Tik jam čia nėra kas veikti. Jis pernelyg panašus į tave. Dviejų vienodų tipų viename name yra aiškiai per daug. Jau dabar, nuo pat ankstyvo ryto, nuo jo sklinda lengvas viskio, kavos ir tabako aromatas. Jis labai energingas. Įtartinai liesas. Protingas kaip velnias, bet apsimeta kvailesniu, nes tingi kalbėti. Nežinia kokių mokslų daktaras. Išmaišęs visą pasaulį. Šitas klimatas jam pats geriausia...
ŠEIMOS KALBA. Jau suprantu, kad mamos „beigeliai“ (bet kokie pyrago gaminiai) ir „barakatinuoti“ (jos kalboje – snūduriuoti, bet nesigulti) prieškaryje pasiskolinti iš netolimo miestelio žydų. Tėvas meistriškai mokėjo sovietinę kalbą pritaikyti vietos reikmėms. „Partija ir vyriausybė“ (neišskiriamas „Tiesos“ laikraščio duetas) mūsų švelnaus matriarchato šeimoje reiškė, ai&scaron...
„Norėčiau rašyti dvasios istoriją, rašyti tik apie dvasią, o ne apie įvykius, į kuriuos yra tekę veltis iš geros valios ar netyčia, arba apie sapnus, godas“, – taip apysakos „Praraja“ herojaus lūpomis išreiškia savo kūrybos credo garsus urugvajiečių rašytojas Juanas Carlosas Onetti (1909–1994), naujosios Lotynų Amerikos literatūros kūrėjas, anot perujiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Mario Vargaso...
Platonas sakė, kad tikras pažinimas yra prisiminimas. Kaip M. Prousto romane – nuo paprasto pyragaičio prasideda gili, plati prisiminimų upė. O tas prisiminimas tai mano gyvenimo istorija, mano patirties atmintis. Tik šioje mano patirties istorijoje, ne taip, kaip M. Prousto romane, niekas nedalijo pyragaičių. Nes po karo buvo praėję tik šešeri metai. Nes vyko nuožmi kova dėl išlikimo, dėl duonos... Mes nebuvome nei geresni, nei blogesni, tik visuomet alkani....
Olesia Mamčič (g. 1981) – jaunosios kartos ukrainiečių poetė, trijų poezijos rinkinių – „Перекотиболе“ (2005), „Обкладинка“ (2014), „Сонце пішло у декрет“ (2014) – ir knygos vaikams „А на нас упав ананас“ (2013) autorė. Gimė ir gyvena Kijeve. Baigė literatūros studijas Kijevo nacionaliniame T. Ševčenkos universitete. Poetė yra kūrybinės komunos narė, dirba pedagoginį darbą mokyklinio amžiaus vaikų alternatyvaus švi...
Praėjo dveji metai nuo kovo 16-ąją Kryme ir Sevastopolyje vykusio referendumo. Kovo 18 d. buvo pasirašyta Krymo respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją sutartis. Taip aneksuotas Ukrainai priklausantis Krymo pusiasalis. Narius Kairys Deja, Kryme nebuvau. Gal todėl ir parašiau... Nes nežinia, kada dabar bus galimybė ten nukeliaut. Ir Čeboksaruose nebuvau. Bet prie Volgos stovėjau. Ne, Gena niekada nesidegino akmenuotoje Juodosios jūros pakrantėje, negėrė saldaus...