Ineta Žymančiūtė: „Mokytojas yra ne profesija, bet tam tikra dvasinė būsena“

Ineta Žymančiūtė (Asmeninio archyvo nuotr.)Ineta Žymančiūtė baigusi lituanistikos studijas Lietuvos edukologijos universitete studijavo Vilniaus universitete literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Nuo rugsėjo dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Valdorfo mokykloje taip pat užsiima kūrybine veikla, vasaromis dirba meninės raiškos mokytoja „Lietuvos Atgajos“ stovykloje. I. Žymančiūtė pedagoginę veiklą vadina dvasiniu tobulėjimu, kūrybiškumą – viena svarbiausių mokytojo savybių. Apie maištą ir savęs paieškas, vertybių ir visuomenės santykį kalbėjosi Deimantė Daugintytė.

Mokyklos gyvenimas, gyvenimo mokykla

Dirbi lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Valdorfo mokykloje. Kuo ji skiriasi nuo įprastų švietimo įstaigų?

Manau, kad dirbu ne tik lietuvių kalbos mokytoja, apskritai stengiuosi būti tiesiog intuityvia mokytoja, žmogumi, kuris kasdien dalinasi intelektualine ir emocine patirtimi. Jaunesniųjų klasių mokiniams daugiau aiškini gramatikos taisyklių, kiek vėliau mokai, kaip suprasti tekstą, po to ugdai teksto kaip meno kūrinio suvokimą ir galiausiai taip nutinka, kad mokai gyvenimo per tekstą. Kita vertus – toks mokymo būdas yra visiškai natūralus, argi ne toks tikslas yra užkoduotas prasmingame mene? Mokytojas yra ne profesija, bet tam tikra dvasinė būsena.