Publicistika


Sezoninė migracija – kodėl šis paprastas mobilumo reiškinys vis dėlto yra politiškas.   Jau lapkritis, Vilniaus gatvėse nebesutinku migruojančių paukščių. Kai kuriuos jų seku per instagramą, man smalsu, kokį saulėtą kraštą šiemet pasirinko savo darbostogoms, ar keliauja, ar ilgesniam laikui nutūpė. Kai kurie nuolat, metai iš metų skrenda ten pat. Ne tik patys skrenda, bet ir kitus vilioja, prisipirkę būstų kviečia siūlydami palankias...


Kartvelų filosofas Merabas Mamardašvili (1930–1990) Vilniuje 1981 m. skaitė paskaitas Filosofijos, kultūros ir teisės institute. Filosofas dėstė savo socialumo sampratą nagrinėdamas sudėtingus visuomenės struktūros, jos funkcionavimo ir mąstymo tarpusavio ryšius. Paskaitų pagrindu 2009 m. pasirodė knyga, kurią kitais metais leidykla „Hubris“ planuoja išleisti lietuviškai. Pateikiame pirmosios paskaitos ištrauką.    Merabas Mamard...


Ilmės Vyšniauskaitės / „Operomanija“ nuotr.   Rašymo pradžia man neatsiejama nuo nerimo, ypač jeigu tai didesnės apimties nei straipsnis ar esė kūrinys – pjesė, prozos knyga. Bijau pradėti, nes žinau, kad pasirinkusi vieną arba kitą kryptį prarasiu galimybę kitų, galimai geresnių versijų, ir jos liks neužrašytos. Tiesa, nuo perfekcionizmo apgydė ilgametė terapija ir perdegimas, nuo savo veiklos sureikšminimo ir griežtumo sau &ndash...


Alaa Alqaisi – vertėja, vertimo tyrėja, redaktorė, kritikė, eseistė, tekstų kūrėja. Jos autoriniai tekstai spausdinami literatūrinėse tinklavietėse „Literary Hub“, „Arab Lit Quarterly“, vertimo tyrėjos ir teoretikės Monos Baker tinklaraštyje. Gyvena Gazoje. Dėkoju autorei už išskirtinį leidimą skelbti jos teksto vertimą. Vertėja    Skėrių nusiaubtas diemedis, Palestina, 1915. Kongreso bibliotekos rinkinių nuotr.   Dar gerokai pri...


Lauros Vansevičienės nuotr.   Idioma „dramblys kambaryje“, nurodanti į akivaizdžiai didelę, bet visų ignoruojamą problemą, susiformavo maždaug XIX a. pradžioje, kai šių egzotiškų gyvūnų, iki tol į visuomenę žvelgusių vien iš keliautojų pasakojimų, atsirado Europos zoologijos soduose ar trofėjų kolekcijose. Nors idiomos genezė aptinkama britų vykdytos ekspansijos ir kolonializmo laikotarpiu, jos nuolatinė vartosena bei reikšmių laukas nusistovi pan...


2025 m. balandžio 6 d. Masos kolonijoje, Toskanoje, vis dar rengiamos vasaros stovyklos. Alasijaus kolonija (Ligūrija) virto šeimų pensionu. Katolikoje, netoli Riminio, vietos kolonija tapo akvariumu, o Pizos apylinkėse – prabangiais poilsio namais. Tačiau, be šių retų išimčių, architektūrinis (ir ne tik) paveldas merdėja visų akyse. Idėjos ateičiai? Toskanoje bandoma šias kolonijas atgaivinti.   Kolonija „Torre Fiat“ Masoje, šiandie...


2023 m. birželio 5 d. Užmiršti konfliktai. Atsiplėšimas nuo savų šaknų. Ir dar viena Europos vizija. Du rašytojai – Rosella Postorino ir Paolo Rumizas – kalbasi apie jų kūryboje nuolat aprašomus Balkanus. Rosella Postorino ir Paolo Rumizas pasakoja apie jų kūriniuose vaizduojamus Balkanus, bet daugiausia kalba apie rašytojo amatą, apie romaną kaip išskirtinę Europos meno formą, priešnuodį bet kokiam absoliutizmui. Apie literat...


2025 m. gegužės 12 d. Remdamasi dar neskelbtais laiškais Annalisa Cuzzocrea atkuria romanui prilygstantį iškilios XX a. veikėjos ir legendinės dienraščio „La Repubblica“ žurnalistės gyvenimą    Miriam Mafai. Asmeninio archyvo nuotr.   Pasakodami apie kito gyvenimą visuomet šiek tiek papasakojame ir apie savąjį. Net jeigu to žmogaus gyvenimas visiškai nepanašus į mūsų, prabėgo kitoje vietoje ir kitu laiku, mat skausmai, m...


2025 m. gegužės 30 d. Užrašai, piešiniai, ezoteriniai simboliai, įžeidimai, šūkiai, meilės prisipažinimai. Ištisus amžius Venecijos gyventojai ir atvykėliai palikdavo savo pėdsakus ant miesto sienų. Du mokslininkai stengiasi juos visus aptikti. Nusikelkime į Šventųjų Jono ir Pauliaus aikštę (Campo Santi Giovanni e Paolo), kur stovi Šventojo Morkaus Scuola Grande, vėliau tapusi monumentaliu Civilinės ligoninės įėjimu: ant kairiosios puošni...


2018 m. lapkričio 10 d. Nuo žinynų iki festivalių programų – žavėjimasis augalų pasauliu stiprėja. Kas gi skatina homo technologicus iš naujo atrasti žaliąsias erdves? Į šį klausimą bando atsakyti srities profesionalai, net filosofai ir psichoanalitikai, tokie kaip Emanuele Coccia ar Vittorio Lingiardi. Apie Babilono sodus vis dar nežinome nieko tikro, net ar jie apskritai egzistavo. Tačiau apie kitus sodus atsiranda vis daugiau žinių. Ne tik dėl gausėjančių žinynų, skirtų...