Publicistika


× Lina Laura Švedaitė   Ona Juciūtė – skulptorė ir tarpdisciplininio meno kūrėja, dažnai dirbanti su pramoninėmis medžiagomis, rastais objektais ir kasdienybės fragmentais. Jos kūryboje svarbus mastelis, svoris, stabilumo ir trapumo įtampa. Menininkės praktika apima ir scenografiją. Savo darbais O. Juciūtė kviečia permąstyti santykį su daiktais, erdve ir pačia materija. Apie tai ir kalbamės.   Ona Juciūtė. Asmeninio archyvo nuotr.   Šian...


Vairuodamas automobilį retkarčiais naršau telefone, ypač naktį, kai mažai eismo. Neseniai šitaip peržiūrėjau reelsą apie Maiklo Džordano gebėjimą išsilaikyti ore. Velnias, ir aš taip moku, toptelėjo mintis.  Kaip ir daugeliui žmonių, man patinka svaigintis nuo kokio nors aukšto tilto žvelgiant į apačią. Prancūzai tam turi posakį l’appel du vide – tuštumos kvietimas. Vienas pirmųjų filosofų, susiejusių orą ir vandenį, buvo Aristotel...


Nikodem Szczygłowski Andrijaus Liubkos proza yra pažįstama Lietuvos skaitytojams (jo žinomiausią romaną „Karbidas“ vertė Donata Rinkevičienė), pastaraisiais metais rašytojas keletą kartų lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. 2022 m. vasario 24 d. jis turėjo atskristi ir į Vilniuje vykstančią Knygų mugę, bet tądien rusai įsiveržė į Ukrainą. Karas visiškai pakeitė A. Liubkos požiūrį į savo veiklą ir vaidmenį visuomenėje – kaip ir daugelio k...


Alberto Vanolo – Turino universiteto politinės ir ekonominės geografijos profesorius, rašytojas, Teo tėtis. Knygą „Autistiškas miestas“ („La città autistica“) įkvėpė autoriaus „betiksliai“ klaidžiojimai su sūnumi po neuroįvairovei ir apskritai kitoniškumui ne itin draugišką gimtąjį didmiestį. Jis stebi, kaip sūnų veikia įvairūs sensoriniai dirgikliai, šviesos, garsai, ką tai sako apie pačią miesto prigimtį....


Solo keliautojų moterų sekėjų socialiniuose tinkluose komentarus nesunkiai galiu suskirstyti į dvi kategorijas. Vieni stebisi ir gėrisi jomis kaip išskirtinėmis herojėmis, savotiškai „įveikusiomis“ moteriškumą (jis šiame kontekste suprantamas kaip silpnumas). Kiti primena tiksintį biologinį laikrodį: „o kada gi lėliukas?“, „kada sustosi?“, „kada imsi kurti namus?“. Ir susižavėjimas, ir pasmerkimas čia kyla iš tos...


Straipsnyje „Emptiness against Decolonization“ („Tuštuma prieš dekolonizaciją“), 2025 m. birželį skelbtame Kembridžo universiteto leidžiamame žurnale „Slavic Review“, antropologė Dace Dzenovska aprašė tyrimą, atliktą ištuštėjusiame miestelyje Latvijos ir Rusijos pasienyje. Pateikiamoje ištraukoje – pasilikusių gyventojų išgyvenimo strategijos aštrėjant karinei padėčiai.   Dace Dzenovska. Ie...


× Dovydas Kiauleikis   Oksfordo universiteto migracijos antropologijos docentė Dace Dzenovska tiria tuštėjančias teritorijas Latvijos pasienyje su Rusija. Kartu su kolegomis atliekamas etnografinis tyrimas „Emptiness“ nagrinėja tuštėjančias gyvenvietes įvairiose Europos šalyse.   Dace Dzenovska. Ievos Salmanės nuotr.   Kaip jūs įvardijate, kas yra tuštuma?  Vakarų kultūrinėje terpėje tuštuma dažnai siejama su kažku...


Už lango – didieji šalčiai. Pusto. Paprastai namie vaikštau pusnuogė, tačiau dabar, susisukusi prie kompiuterio, vilkiu seną vilnonį „Cacharel“ švarką, įsigytą internetu prieš kelerius metus. Švarkas, tikėtina, pasiūtas devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai dvieilis kirpimas ir ryškūs pečiai rodė galios ir profesionalumo estetiką. Užsimečiau jį kaip šiltesnį drabužį, tačiau rašant toks pasirinkimas ima atrodyti ne vi...


Paskutinė vasario diena, šeštadienio vakaras, dar nežinia, kuo pasibaigs smūgiai Artimuosiuose Rytuose. Vilniuje, Lazdynuose, nuo „Litexpo“ rūmų važiuoja 2G autobusas. Jame Karolis Kaupinis susiginčija su įkaušusiu keleiviu, ar leisti juodaodžiui keleiviui kalbėti rusų kalba. Po trumpo ginčo draugiškai nusprendžiama leisti. Emocingiau nusiteikusių žmonių autobuse netrūksta. Vienas iš jų atsidarius durims pareiškia: „Aš karalius,...


Apie kintančius socialinius bei politinius vaidmenis ir jų sąmoningumą   Metaforos atveria platų lauką aiškinimams, deryboms ir susitarimams, o griežtas mokslinis mąstymas yra instrumentiškai efektyvus ir įgalina technologinę raidą. Tačiau svarstomosios demokratijos atveju griežti apibrėžimai primeta perteklinius suvaržymus, o pernelyg plačios metaforos nieko nebepaaiškina. Pavyzdžiui, Arvydas Juozaitis vis dar rašo Bernardo Brazdžionio poetine kalba, kai &bdqu...