Jau vaikystėje pažinau glitų, įtraukiantį purvo poveikį. Prisimenu kaip dabar: einame su broliu per gaivaus, pavasarinio atlydžio užlietus laukus ir netikėtai įklimpstame. Nors tądien bandydami vienas kitą iš skystos juodžemio košės ištempti ir nepajėgėme išlaisvinti kojų – savyje išjudinome kai ką svarbesnio: vaizduotę ir juoką. Vėliau purvas apsireikšdavo menkais sudžiūvusio dumblo gabaliukais ant batų, juodomis panagėmis po parūkymo bulvių lysvė...
Kartais tekstai atsiranda savaime. Gimsta kaip netyčiukai. Šitas ėmė pats prašytis į pasaulį po filosofo Kristupo Saboliaus kūrybingumo mokymų Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje. Ne, lektorius apie kūrybingumą nekalbėjo, čia aš sugalvojau, bet kažkas tokio tikrai buvo. Labiausiai toks įvaizdis kilo iš momento apie vaizduotę ir įsivaizduojamybę. Mums liepė įsivaizduoti laivą. O paskui siūlė pamatyti du žmones laivo gale. Tada ir pradėjau jausti, kaip tr...
Minios žmonių Kongreso ir Vaclavo aikštėse 1918 m. – likus dviem savaitėms iki nepriklausomos Lenkijos įkūrimo ir vos kelioms dienoms iki lenkų ir ukrainiečių tarpusavio kovų pradžios Lvive – susikūrė Čekoslovakija ir Jugoslavija. Spalio 28 d. Prahos Vaclovo aikštėje Nacionalinė taryba, vadovaujama Tomášo Garriko Masaryko ir Milano Rastislavo Štefániko, paskelbė apie bendrosios čekų ir slovakų valstybės sukūrimą, o spalio 29 d. Liublianos Ko...
Betvarkydama popierius randu baltą C4 formato voką, jame pluoštas lapų – nuo vasaros pamiršta dovana. Birželio pradžia, važiuoju į centrinę Berlyno stotį susitikti su keletą metų nematytu bičiuliu. Traukinys iš Štutgarto vėluoja, einu į tualetą. Įėjusi į prieangį stabteliu iš netikėtumo: pilna moterų, jos prausiasi, šukuojasi ar tiesiog šnekučiuojasi rusiškai ir ukrainietiškai, atspėju iš pirmo karto. Stoju į ilgą eilę,...
Kasdien prasilenkiame su šimtais žmonių – keliskart daugiau už Dunbaro skaičių. Kaip lengva juos visus ignoruoti, žiūrėti kaip į nebylius kompiuterinio žaidimo personažus ir nepastebėti, kiek mažų keistumų kiekvienas turi. „Pakeleiviai“ yra tęstinis projektas, kuriuo siekiama suprasti, kaip keičiamės patys, kai pradedame stebėti aplinkinius. Tekstas rašomas troleibusuose, autobusuose bei kitose Vilniaus visuomeninio transporto priemonėse. Rugsėj...
Naratyvas, kad dirbtinis intelektas užvaldo žmoniją, yra gajus Holivude nuo žemiausios meninės vertės filmų iki pasaulinių šedevrų kaip Stanley’o Kubricko „2001: Kosminės odisėja“ ar Andy ir Larry’o Wachowskių „Matrica“. Šio naratyvo populiarumas kelia nemažai diskusijų – ar toks scenarijus išties įmanomas ir kokios aplinkybės leistų dirbtiniam intelektui užvaldyti pasaulį. Šiuo tekstu mėginsiu įrodyti gan prieštaringą...
Kalbama, kad rankraščiai nedega. Dažniausiai omenyje turima konspiracijos teorija: esą kažkur kažkas paslėpta. Kita prasme rankraščiai nedega, kai sugalvota ir išnešiota mintis jau išskleista, apgalvota, liko tik ją užrašyti. Rankraščiai nedega, nes apgalvota knyga ar straipsnis yra intertekstualūs ir intencionalūs. Šia prasme nedega ir neparašyti Jūratės Baranovos tekstai paskutiniame jos projekte. Tačiau kaip apmąstyti jos tek...
× Lina Simutytė Greta Jalmokaitė – kino ir teatro dramaturgė bei menų terapeutė. Po emigracijoje praleisto dešimtmečio grįžusi į Lietuvą Greta jau spėjo įgyti naują specialybę ir prisidėti prie svarbių socialinių pokyčių Vilniaus miesto psichikos sveikatos bei Ruklos pabėgėlių centruose, pastarajame dirbo su moterimis iš Irako ir Kurdistano. Šiandienė jos misija – menų terapijos sesijos beglobiams vaikams iš Ukrainos. Su Greta kalbamės apie...
Mano sūnui dvylika. Labai norėjau, kad jis būtų knygų žmogus. Skaito, tačiau trauka skaitmeniniams pasauliams didesnė. Vedėme į Valdorfo ir lauko darželius, paskui – mokykla. Šeštokai, sukišę nosis į planšetes, kuriantys pasaulius iš skaitmeninių blokų. Prieš miegą kalbamės. Noriu sužinoti, su kuo tądien draugavo, pešėsi, kaip jautėsi. Vietoje to – prašymai klausinėti apie mėgstamiausius žaidimus. Geriausia pramoga – maigy...
× Jurga Tumasonytė Šį kartą apie knygas kalbėjausi su vaikais, buvo įdomu sužinoti, kokias knygas jie mėgsta, ką mano apie rašytojus ir daugelį kitų mane, kaip suaugusią, gluminančių dalykų, tarkime, žiaurumą pasakose. Į klausimus sutiko atsakyti skirtingo amžiaus skaitytojai – Sara Vildžiūnaitė (14 m.), Ūla Jurevičiūtė (10 m.) ir Gangas Brazauskas (8 m.) Autorė - Ūla Jurevičiūtė Kada išmokai skaityti? Ūla. Darželyje turėjau draugę, ku...