Kai „BBC Radio 4“ paprašė manęs įtraukti romaną „Stambulo pavainikė“ į šio mėnesio programą Reading Europe, susimąsčiau apie kultūrinį ir politinį kelią, kurį mano gimtoji šalis Turkija nuėjo per šiuos metus nuo knygos pasirodymo. „Stambulo pavainikė“ Turkijoje išėjo 2006-aisiais. Romane pasakojau apie dvi šeimas – turkų ir armėnų kilmės amerikiečių pasaulis regimas iš esmės keturių kartų moterų akimis. Tai istorija apie palaidotas šių šeimų paslaptis, politinius bei seksualinius tabu ir būtinyb...
Gintaras Beresnevičius „Vilkų saulutėje“ (2003) svarstė apie manipuliaciją žodžiais ir sąvokomis: viena vertus, sugriuvus tam tikrai politinei santvarkai užmarštin nugarmėjo ir jos specifinis žargonynas (pvz., susigrąžinus nepriklausomybę išnyko makabriškos rusiškos abreviatūros VCSPS, CK, CK VLKSM ir t. t., nukeliančios į ne mažiau makabriškus laikus), kita vertus, uoliai naikinant anos gadynės lingvistinius reliktus pačios realijos ir reiškiniai, kuriuos tie žodžiai žymėjo, vis dėlto niekur n...
2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ pristačiau nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). 12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais....
Bušido kovose yra toks skausmingas veiksmas – smaugimas – ir iš jo paprastai išsisukti nebeįmanoma. Sausio 24 d. SRTRF paskelbtas kultūrinių leidinių finansavimas 2018-aisiais metais tam veiksmui praktiškai prilygsta: http://www.srtfondas.lt/2018-metu-konkurso-rezultatai. Trumpai tariant, „Literatūra ir menas“ 2018-iesiems iš SRTRF gavo 14 000 Eur mažiau nei 2017-aisiais. Vadinasi, redakcijos raktus drąsiai galima mesti...
Oscaras Wilde’as rašė, kad „tikroji pasaulio paslaptis – tai, kas matoma, o ne tai, kas nematoma“, tačiau gamtos paslaptys dažniausiai ir yra tai, kas nematoma. Visi žinome, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, švaros ir vaisingumo simbolis, viena iš gamtos stichijų. Senovės filosofai ir mąstytojai vandenį siejo su išmintimi, jo gelmes – su paslaptimi ir pavojais. Kaip dažnai susimąstome apie nematomą, vandenyse ir jų gelmėse vykstantį gyvenimą žvelgdami į didingus vandenynus, riaumojančius kalnų kr...
2017 m. liepą po ilgo įkalinimo mirė kinų poetas ir žmogaus teisių gynėjas Liu Xiaobo. Liko neišpildytas jo noras kepenų vėžį gydytis Vokietijoje. Poeto pelenai išberti jūroje liepos 15 d. Tuomet paskutinį kartą matyta jo žmona Liu Xia ‒ poetė, tapytoja ir fotografė. Plikai skusta galva, su tamsiais akiniais, įsisupusi į juodą platų apsiaustą, ji stovi laivo denyje kažkur Kinijos jūroje. Paskutinė jaudinančios santuokos scena. Savo baigiamojoje teismo kalboje L. Xiaobo išsakė nepranokstamą meil...
Prieš ketvirtį amžiaus į laikraščio „Atmoda Atpūtai“ redakciją užėjo KGB karininkas ir pasiūlė pirkti KGB agentų sąrašą. Jame buvo apie 90 žmonių, dauguma – žinomos asmenybės. Laikraštis sąrašą paskelbė, bet tikruosius vardus ir pavardes uždažė, todėl skaitytojai išvydo vien slapyvardžius: Ivaras, Elza, Leonas, Ziedinis, Laima, Mikelis... Praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams po sąrašo paskelbimo žurnalistei Elitai Veidemanei paskambino poetas Janis Ruokpelnis (g. 1945), latvių literatūrą pr...
Kai esi tėvas, turi du pasirinkimus: valdyti kumščiu arba mokyti protu. Priemonė šiuo atveju neišvengiamai lemia ir patį veiksmą. Ir nors būtų galima valandų valandas aiškinti, kodėl pirmasis variantas išugdo arba per daug, arba per mažai savimi pasitikinčius, kito tausoti, išklausyti ir suprasti negebančius vaikus, tačiau tai ir be aiškinimų turėtų būti akivaizdu. Žiaurius tėvus atpažinti mokame puikiai. Ne veltui žiauraus tėvo figūra tapo kone pusės literatų vyrų pagrindiniu kūrybos motyvu –...
Net ir šiandien – o gal kaip tik šiandien – grožinė literatūra gali paruošti mus ateičiai. Literatūra nėra vien pramoga ar sunkus tautinės kultūros paveldo lažas. Keista, bet ji gali tapti patikimu laivu, kuriuo plaukia kūrybiškiausi ateities žmonės. Jaunosios kartos ukrainiečių poetė bei žinoma vaikų rašytoja OLESIA MAMČIČ (g. 1981) savo bei savo atžalų kailiu išbandė eksperimentinę literatūros dėstymo metodiką, kurios rezultatas – noriai, džiugiai skaitantys, rašantys ir netgi knygas recenzuoj...
Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu Henrikas Radauskas Visoms istorijoms reikia pradžios, bet nė viena jos neturi. Pradžią reikia sugalvoti arba pasakojimą pradėti nuo istorijos vidurio. Taip paprastai elgiasi romano autorius. Net jeigu rašo ne romaną. Gal viso labo dienoraštį ar skiltį laikraščiui. Mano istorija su Albanija taip pat neturi pradžios. Argi galiu šios istorijos pradžia pavadinti skrydį į Tiraną gegužės vidury, kai beveik nemiegojęs paryčiais sėdu į lėktuvą, skrendantį į Frankfurtą...