Vokiečių kalboje yra žodis Gutmensch – geržmogis, arba naivus geruolis, norintis išgelbėti pasaulį, perauklėti aplinkinius, sakytume, Nedo Flanderso iš „Simpsonų“ tipažas. Skaitant interviu su prancūzu budistu MATTHIEU RICARD’U iš pradžių gali pasirodyti, kad tai dar vienas nuo realybės atitrūkęs veikėjas oranžiniu apsiaustėliu. „Gerumas mus išgelbės!“ – sako jis, bet ne emocijomis taškydamasis, o argumentuodamas. Nes M. Ricard’as – buvęs mokslininkas, nenutraukęs ryšių su mokslu ir šiandien. Pr...
Ne kartą girdėjau sakant, jog psichologija – pseudomokslas. Esą kiekvienas žmogus toks unikalus, kad iš anksto numatyti, kaip jis pasielgs, neįmanoma. O dar pritaikyti elgsenos modelius... Apskritai nerealu. Tačiau aš bent porą kartų per dieną pagalvoju, jog tikrų tikriausias pseudomokslas yra literatūrologija. Jeigu būčiau tuos metus, kuriuos sugaišau jos studijoms, pavyzdžiui, Ispanijoje skynusi mandarinus ar Švedijoje dirbusi daržovių šiltnamiuose, bent pinigų turėčiau. O dabar... Tik bereika...
Emmi Itäranta – suomių romanistė, dramaturgė, teatro kritikė, daugiau nei 10 metų gyvenanti Didžiojoje Britanijoje ir rašanti suomių bei anglų kalbomis. Jos debiutinis romanas – distopija „Vandens skonis“ („Teemestarin kirja“, 2012; „Memory of Water“, 2014) – apibūdinamas kaip skirtas jaunimui, bet dažnai pabrėžiama, kad kūrinys peržengia konkrečios auditorijos ribas dėl keliamos ekologinės problematikos, kuri šiandien, ypač Šiaurės kraštų literatūroje, yra viena dominuojančių temų. Romanas išve...
Spalva – greičiausiai pastebima daugumos objektų savybė. Norint suvokti spalvą, reikia bent kelių komponentų: receptorių, sugeriančių skirtingo bangos ilgio šviesą, sistemos, šviesos sugėrimą paverčiančios cheminiu signalu ir perduodančios šį signalą trečiam komponentui – smegenims, kurios cheminį signalą paverčia konkrečios spalvos ar atspalvio suvokimu. Tokią sistemą sudaro daug skirtingų organų ir ląstelių. Ką mato ir ar gali tai suvokti bakterijos – iš vienos ląstelės sudaryti nesuvokiamai...
Grožis yra politikos klausimas. Kaskart jį pamiršę ar nurašę kaip antrinės reikšmės, patenkame į rankas jokios estetinės vizijos politikoje neturintiems valdininkams, kurie, įsitikinę, jog pasaulis tėra funkcija, pamiršta, kad iš tiesų pasaulis – tai santykis. Egzistuoja labai glaudus ryšys tarp grožio ir galios santykių, ypač tada, kai grožis pasitelkiamas organizuojant aplinką, kurioje galia reiškiasi ryškiau, t. y. urbanistinėje erdvėje, kurioje gyvenama, dirbama, įgyvendinamos svajonės ir a...
Prieš porą mėnesių „The New Yorker“ puslapiuose pasirodė meno istorikės Ruth Ben-Ghiat straipsnis „Kodėl Italijoje tebestovi tiek daug fašistinių paminklų?“1, ir sukėlė gana įdomią viešą diskusiją. Autorė išsakė nuoširdžią nuostabą dėl italų abejingumo ar užslėpto troškimo išsaugoti vienos brutaliausių XX a. diktatūrų simbolius. Kaip pavyzdį R. Ben-Ghiat paminėjo EUR kvartalo, turėjusio priglausti 1942-ųjų pasaulinę parodą, statybas sostinės pakraštyje ir jo puošmeną – kvadratinį Koliziejų. Š...
Prieš pat Kalėdas kultinėje estų literatūros mėnraščio „Looming“ bibliotekėlėje („Loomingu Raamatukogu“) išleista poeto KĘSTUČIO NAVAKO knyga „Kala peeglis“ („Žuvis veidrody“, sudarė ir vertė Reinas Raudas). Į ją tilpo lygiai pusė K. Navako knygos „100 du“ („Apostrofa“, 2013) eilėraščių. Siūlome knygoje skelbiamą vertėjo R. Raudo ir poeto K. Navako pokalbį. Ar yra toks momentas poeziją rašančio žmogaus gyvenime, kai tampa aišku, kad kelio atgal nėra – jis pasmerktas rašyti vis tikslia...
Aš kasdien rudeniopkaip ir medis tampu vienišesnis kasdienvis labiau ir labiau į savepanašesnis tampu su kiekvienu lapuvis skaudžiau aš krentu vis baisiauvis toliau nuo visų link žiemos (...) Aidas Marčėnas. „Eilėraštis“ Atėjo šaltasis metas. Nuvyto ir paskutinės chrizantemos. Belieka pasigėrėti pirmosiomis šalnomis, kai sublizga užmiegančios pievos. Ten gausu pupinių šeimos augalų (Fabaceae), iš kurių populiariausi – dobilai (Trifolium) ir liucerna (Medicago), taip pat kitų šeimų žol...
Religijų įtaka vis labiau menksta. Tik apie 10 proc. žmonių yra iš tikrųjų praktikuojantys krikščionys, daugelis apie Dievą neturi nuomonės ir laiko šį klausimą neįdomiu ar nesvarbiu. Taip mąstančių nemažai ir tarp intelektualų. Man, kaip ir daugeliui, sovietmečiu apie religiją niekas neaiškino. Nors labai patikdavo užsukti į bažnyčią, dalyvauti mišiose sekėsi prastai ‒ savo nuoširdžiausių pajautų negalėjau atverti bobučių apsuptyje plonu balseliu giedant kunigui. Bandžiau pasikalbėti su kunig...
1. Ką manote apie premijavimo kultūrą? 2. Kas, jūsų manymu, labiausiai šiais metais nusipelnė įvertinimo, kas liko nepastebėtas, kas paliko įspūdį? Marius Burokas 1. Visų pirma, premijų turime aiškiai per daug (ypač literatūrinių) ir ta gausa šiek tiek „išplauna“ prestižinių premijų kokybę. O prestižinių nėra daug (ir neturėtų būti daug) – 5 ar 6. Suprantama, kiekvieno rajono meras nori turėti savo rajono premiją, kad ja galėtų apdovanoti savo rajono autorius,...