Ir išversk, kad gudrus, awkward į lietuvių kalbą. Nejauku? Ne, nejauku būna, kai restorane staliukai sustatyti pernelyg arti vienas kito, awkward būna, kai nežinai, ar turėtum ką nors pasakyti padavėjui, kuriam prie nosies prilipęs snarglys. Nemalonu? Ne, skiepas yra nemalonus, awkward yra sėdėti ant tos pačios kėdės, gauti skiepą ir žinoti, kad smirdi vakarykštėmis išgertuvėmis. Labai nejauku, labai nemalonu? Vis vien ne, mat niekas, rodos, neperpranta to slegiančio, bet truputį juokingo sunkum...
Pirmasis Čečėnijos karas oficialiai prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d., kai Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, remiantis Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino įsakymu, buvo įvesti į Čečėnijos teritoriją. Tačiau iš esmės tai hibridinis karas kaip Ukrainoje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kalnų Karabache, Padniestrėje... Neramumai Čečėnijoje prasidėjo dar 1994 m. spalį, o tų pačių metų lapkričio 26–27 d. rusiškais tankais ginkluota neva savarankiška, tik rusų „savanorių“...
Pirmiausia reikia papasakoti nutikimą, kad galėtume deramai įvertinti kontekstą. Spalio 22 d. Romos olimpiniame stadione vykstant „Lazio“ ir „Cagliari“ varžyboms (Italijos „Serie A“ futbolo čempionatas) Pietinėje stadiono tribūnoje, kur įprastai buriasi „Romos“ sirgaliai – „Lazio“ antagonistai sostinėje (abi komandos dalijasi tuo pačiu stadionu), – ant sektorius skiriančių užtvarų ir tualetuose pastebėti itin užgaulūs lipdukai. Ne šiaip lipdukai, o fotomontažas, vaizduojantis „Romos“ s...
Šiais metais Valstybinio Vilniaus mažojo teatro sezoną atidarė Gabrielės Tuminaitės (g. 1983) režisuotas spektaklis pagal prancūzų romantiko Alfredo de Musset pjesę „Fantazijus“. Tačiau daugiausia dėmesio ir kritikų liaupsių sulaukė režisierės spektaklis pagal lietuvių literatūros klasiko Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“ . Apie teatro spindesį ir skurdą, moterišką ir vyrišką režisūrą bei planus statyti chrestomatinę Žemaitės „Marčią“ su G. Tuminaite kalbasi Virginija Cibarauskė. Neseniai...
Maris Bėrzinis (g. 1962) – latvių rašytojas, keturių romanų, keturių smulkiosios prozos knygų apie Gūtenmorgeną, kelių pjesių autorius. 2009 m. pelnė Latvijos literatūros metų apdovanojimą už dramaturgiją, 2015 m. paskirta Baltijos Asamblėjos premija už romaną „Švino skonis“. Aivaro Eipuro knygos „Minimos, arba Viename kambaryje su Antonu Vėbernu“ pašlovinimas Kartą Gūtenmorgenas sėdėjo ant suolelio parke ir gardžiavosi marinuotu agurku. Suvalgęs traškią daržovę, jis ruošėsi apsidildyt...
Vilniaus universiteto herbariumas – vienas seniausių Rytų Europoje. Jo veiklos pradžia siejama su prancūzų botaniko Jeano Emanuelio Gilibert’o (1741–1814) atvykimu į LDK vyriausiąją mokyklą 1781 m. Tuo metu buvo įkurtas gamtos istorijos kabinetas, kuriame kaupti geologijos, zoologijos eksponatai ir augalų kolekcijos (herbariumai). XIX a. 4 dešimtmetyje, uždarius Vilniaus universitetą, dalis senųjų herbariumo rinkinių, liudijančių apie Lietuvos floros tyrimų pradžią, išvežta į įvairias Europos ša...
Žurnalistas Vilkadelė kalbina lapkričio 10–13 d. Vilniuje vykusio tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ dalyvius, skirtingos socialinės patirties ir temperamento: šiaulietį vaikiną R. K., vaikiną iš Malaizijos, kalbininkų sluoksniuose žinomą kaip įtariamasis S. Š., dar vieną vaikiną M. P. E. M., kuris sudegino savo namus, ir, žinoma, vargšą Joriką (V. J.), visame pokalbyje apsimetinėjusį lyriniu subjektu. Pašnekovų kalba netaisyta, o jeigu jų pastabos sutapo su festivalio faktais...
Prasideda epocha, kurioje tapatybė tampa rinkos pasiūlos objektu. Postetninis žmogus kuria savąjį „aš“ rinkdamasis rinkos siūlomus elementus: drabužius, muziką, maistą. Netgi religija vis labiau tampa šiuolaikinės rinkodaros objektu. Edwin Bendyk Sakoma, jog praeities tyrinėtojui beveik neturėtų rūpėti tai, kas dedasi už bibliotekos, archyvo ar darbo sienų, nes istorikas esą mąsto apie amžinybę ir dirba būtent jai. Toks elegantiškas pokštas, deja, neretai tampa argumentu visam mūzos Klėjos t...
2017-ųjų „Šūdvabalio premija“ redakcijos sprendimu skirta GEDIMINO KALNUI už nesibaigiantį meninį veiksmą, performansą – slankiojimą, atkaklumą, bruzdėjimą, gyvybingumą, neramybę, spiriančius visuomenę mąstyti, būdrauti. Gedimino kalnas, beje, su mažesnėmis ar didesnėmis pertraukomis judantis nuo pat XIX a., šiemet „atidavė“ 1863 metų sukilimui prieš carinę Rusiją vadovavusių Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus; sukėlė ažiotažą tiek valdžios struktūrose, tiek medijose, tiek ž...
Iš tiesų, jei atidžiai įsižiūrėsime, pastebėsime, jog nė vienas mūsų subjekto veiksmas nėra atsitiktinis. Jau nuo pat pirmos akimirkos, vos jam įžengus į šią svaigulio malonumui bei komunikacijai skirtą erdvę, patyrusio grobuonio žvilgsnis ėmė ieškoti aukos. Įvertinęs visus galimus variantus ne tik pagal asmeninius, bet ir pagal bendruosius kolektyvo kriterijus (medžioklė – tai pergalė ne tik prieš save, bet ir prieš kitus), jis pradeda savo ritualą. Kaip ir kiekvienas ritualas, šis tai...